Kultūros paveldo skaitmenizacijos procesai ir patirtys Lietuvoje
LTSkaitmeninimas, kaip technologinis procesas, kurį sudaro strateginis kultūros paveldo (kultūros komunikacijos platformos) valdymas, Lietuvoje nuo 2005 m. tapo nacionalinės politikos objektu. Virtualaus turinio kūrimas, palaikomas finansinio mechanizmo bei grindžiamas vieningos Europos idėja, iki šiol teisinėje sistemoje yra bendro pobūdžio, neformuojantis apčiuopiamesnių tikslų. Paraštėse paliekami platesni skaitmeninės informacijos panaudos būdai, konsoliduojantys skaitmeninimo, skaitmeninio turinio kokybės, suderinamumo, tęstinumo ir sąveikos užtikrinimo procesus. Integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose galėtų būti vertinamas kaip viena pirmųjų svarbių virtualaus turinio kūrimo patirčių, atspindinčių ir tarptautinėje, ir šalies skaitmeninėje kultūros politikoje generuojamus bendros Europos kultūros paveldo erdvės formavimo veiksnius. Deja, daugelis projekto tikslų apibrėžti per siaurai, nenumatant ateities scenarijų (skaitmeninės medžiagos panaudos bei interpretacijos formų ir būdų) atminties institucijoms. Todėl muziejai, ypač regionų centrai (pvz., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus ir Šiaulių „Aušros“ muziejus), pateikdami paveldo išteklius (kultūrinės veiklos produktus) naujojoje komunikacinėje erdvėje, susiduria su technologinio bei kūrybinio pobūdžio problemomis. Sprendžiant technologijų ar kompetencijų atsinaujinimo bei visuomenės informavimo poreikių bei kūrybiškesnės virtualaus turinio prieigos klausimus, šiuolaikinė kultūrinio dialogo priemonė muziejuose neturėtų būti suvokiama vien tik kaip praktinė veiklos sritis. [Iš straipsnio, p. 351-352]Reikšminiai žodžiai: Skaitmenizacija; Kultūros paveldas; Kultūros komunikacija; Digitization; Cultural heritage; Cultural organizations.
