LTŠiuolaikinė kultūra yra nuolatinėje kaitos būsenoje. Susitelkusiai į individų estetinių poreikių tenkinimą, jai vis sunkiau sekasi išlaikyti status quo ilgiau nei trunka šiuolaikinio vartotojo pasitenkinimo aktas. Siekiant suprasti kultūros komunikacijos lauko dinamiką, vertėtų pratęsti diskusiją, pradėtą ankstesniuose monografijos skyriuose, apie kultūros sampratos ir konceptualizacijos pokyčius šiuolaikinėje rinkos ir vartojimo logikai pavaldžioje visuomenėje. Šiame kontekste reikšmingos sociologo Zygmunto Baumano kritinės įžvalgos apie kultūros vietą takiojoje modernybėje, kurią autorius apibrėžia kaip nuolatinį virsmą išgyvenančią visuomenę, joje nebelieka aiškių standartų, normų ir taisyklių, o nestabilumas, konfliktai, pokyčiai, krizės ir revoliucijos tampa kasdienio gyvenimo norma. Laikinumas, nepastovumas ir nenuspėjamumas yra takiosios modernybės bruožai, su kuriais tenka taikytis kultūros sektoriui, ilgą laiką veikusiam pagal visiškai priešingus principus. Šiuolaikinės visuomenės ir kultūros santykis vis dažniau apibrėžiamas per individualius pomėgius, pageidavimus, lūkesčius ir poreikius, o ne institucinius įsipareigojimus ir priklausomybes. [Iš straipsnio, p. 277-278]Reikšminiai žodžiai: Kultūros komunikacija; Kultūros mediacija; Socialinės medijos; Socialiniai tinklai; Cultural communication; Cultural mediation; Social media; Social networks.