Lietuvos galios šaltiniai: veikla tarptautinėse organizacijose

LTStraipsnyje siekiama atsakyti į tokius klausimus: kas skatino Lietuvos užsienio politikos formuotojus siekti didesnio aktyvumo ir matomumo universaliose (JT) ir regioninėse (ESBO) tarptautinėse organizacijose, kokie buvo keliami tikslai ir kiek pavyko juos įgyvendinti? Taip pat siekiama išsiaiškinti: ar tinkamai pasirinktos priemonės didinti Lietuvos matomumą svarbiausiose tarptautinės politikos „scenose“? Kiek pasiteisino pastangos pirmininkauti ESBO bei siekti vietos JT ST – ar tai buvo tik instrumentinis funkcijų atlikimas remiant kitų, didžiųjų, šalių interesus, ar savarankiškų Lietuvos interesų atstovavimas? O galbūt tai buvo tik politinių ir diplomatinių ambicijų, ar net tam tikrų mažos valstybės nepasitikėjimo kompleksų, padiktuoti siekiai? Lietuvos dalyvavimui tarptautinėse organizacijose, neskaitant NATO ir ES, akademinėje literatūroje skiriama itin nedaug dėmesio. Kelių mokslinių straipsnių sulaukė tik dalyvavimas ESBO veikloje ir pirmininkavimas jai4 . Kitais atvejais, kalbant apie Lietuvos užsienio politiką, koncentruojamasi į bendrą užsienio politikos uždavinių analizę arba tyrinėjami specifinių geografinių ar funkcinių krypčių aspektai (pavyzdžiui, Lietuvos užsienio politikos interesai specifinių valstybių ar regionų atžvilgiu, Lietuvos interesai formuojant ES užsienio politiką ir pan.). Tarptautinės organizacijos geriausiu atveju minimos tik retkarčiais – kaip vienas iš instrumentų, kuriais naudojasi Lietuvos diplomatijos atstovai. Tai suprantama: narystė daugelyje tarptautinių organizacijų vertinama ne kaip galutinis užsienio politikos tikslas, o kaip platforma ar tinklas efektyviau siekti savo nacionalinių interesų. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Užsienio politika; Tarptautinės organizacijos; Mažosios valstybės; Foreign politics; International organizations; Small states.