Išorinė bendroji ES energetikos politika ir lietuvos interesai

LTStraipsnio tikslas – apžvelgus ES BEP išorinės dimensijos raidą, identifikuoti galimas tolesnes jos plėtros alternatyvas bei Lietuvos interesus šiame kontekste. Šia tema Lietuvos mokslininkai kol kas nėra pateikę žymesnių akademinių darbų – galima paminėti nebent VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) LR užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų užsakymu 2012 m. parengtus tyrimus5 , 2009 m. Žygimanto Vaičiūno straipsnį6 , trumpus politikų ir diplomatų pasisakymus. Todėl ES BEP išorinės dimensijos plėtros krypčių analizei visų pirma pasitelkiami pirminiai šaltiniai – daugiausia EK (kaip svarbiausios ES institucijos šiame kontekste) inicijuoti veiksmų planai, reglamentai, siūlymai, direktyvos, išvados ir panašūs dokumentai. Bet dėmesys kreipiamas ir į antrinius šaltinius – užsienio smegenų centrų (tokių kaip Lenkijos Rytų studijų centras, Prancūzijos Notre Europe Žako Deloro institutas), ekspertų (Nowak, Tomas Maltby, Frank Umbach ir kt.) vertinimus, kurie pirminėje ES BEP išorinės dimensijos plėtros stadijoje vertingi ne tik kaip akademinės įžvalgos, bet ir kaip komentarai ar siūlymai, galintys nulemti realius politinius sprendimus. Straipsnyje daroma prielaida, jog Lietuva yra suinteresuota plėsti ir stiprinti ES BEP išorinę dimensiją, o to siekdama – glaudžiai bendradarbiauti su EK, puoselėjančia panašius tikslus. Todėl, vertinant Lietuvos interesų įgyvendinimo šiame kontekste sėkmę ar nesėkmę, pirmiausia žvelgiama į tai, kiek kartu su sąjungininkais pavyko į EK dokumentus perkelti su išorine Lietuvos energetikos politika susijusius tikslus, kurie iš jų tapo normomis, įstatymais, įsipareigojimais, inicijavo susijusius ES Tarybos sprendimus. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Energetikos politika; Užsienio politika; European Union; Energy policy; Foreign politics; Europos Sąjunga (European Union).