Lietuva ir ES Rytų politika: tarp permainų ir tęstinumo

LTApžvelgus EKP suformavimą (svarbiausiu impulsu jam tapo didžioji ES plėtros banga 2004 m., suartinusi ES su naujomis kaimynėmis Rytų Europoje), straipsnyje nagrinėjama tolesnė ES politikos šio regiono atžvilgiu raida, kurią sąlygojo, viena vertus, tokių šios politikos entuziasčių kaip Lietuva siekiai bei, kita vertus, ES aktyvumą regione varžę veiksniai – ES plėtros nuovargis ir principas „pirmiausia Rusija“, dominavęs nemažoje dalyje ES valstybių narių. Siekiama įrodyti, kad Lietuvos užsienio politikos darbotvarkė, skatinant Rytų kaimynystės reformų ir suartėjimo su Vakarais procesą bei mėginant kuo labiau atkreipti ES dėmesį į šį regioną, buvo gana nuosekli ir tęstinė, o taktikos pokyčius daugiausia lėmė išoriniai veiksniai (geopolitinės aplinkos raida). Tačiau poveikio, pirmiausia – skirtingiems veikimo būdams ir retorikai, taip pat turėjo ir asmenybių įtaka bei didėjanti dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese patirtis. [Iš straipsnio, p. 291]Reikšminiai žodžiai: Rytų politika; Užsienio politika; Bendradarbiavimas; Eastern policy; Foreign politics; Cooperation; European Union; Europos Sąjunga (European Union).