Lietuvos tarptautinis subjektiškumas: kokia mažoji valstybė?

LTStraipsnyje siekiama ne atsakyti į konkrečius klausimus, bet, pasitelkus Lietuvos atvejį, parodyti, kas ir kaip turėtų būti analizuojama, norint įvertinti mažosios valstybės subjektiškumą – jos vaidmenį ir statusą tarptautinėje arenoje. Tyrimo klausimas: kaip apibūdinti Lietuvą kaip tarptautinės sistemos subjektą – arba, kitaip tariant, kokia mažoji valstybė Lietuva buvo 2004–2014 m.? Laikomasi prielaidos, kad valstybės tarptautinį statusą ir vaidmenį lemia ne tik jos kiekybiniai pajėgumai, bet ir tarptautinis kontekstas, kuriame ji veikia, taip pat – priimami sprendimai bandant susidoroti su tarptautinėje aplinkoje kylančiais iššūkiais. Toliau straipsnyje: 1) apsibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos vertinamas valstybės subjektiškumas tarptautinėje politikoje; 2) analizuojami nuo 2004 m. įvykę Lietuvos kaip mažosios valstybės statusui aktualūs tarptautinės aplinkos pokyčiai; 3) įvertinama, kaip Lietuva pasinaudojo šia tarptautine aplinka ir kokį savo kaip mažosios valstybės vaidmenį įtvirtino. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Tarptautinis subjektiškumas; Užsienio politika; Mažosios valstybės; International subjectivity; Foreign politics; Small states.