Apie šiandienos stogastulpių ir koplytstulpių bruožus
LTVisi žino ir didžiuojasi tuo, kad Lietuvos kryždirbystė, kaip gyvoji tradicija, pripažinta tarptautiniu mastu. "Gyvosios tradicijos" apibrėžtis verčia atidžiau pažvelgti į šiandienos medinius paminklus, ieškant, kokie daugeliui tyrinėtojų bei stebėtojų lietuviškumą žymėję kryždirbystės bruožai išliko ir kaip jie pasikeitė. Kadangi tema itin plati ir verta ne vienos dešimties puslapių, šiame tekste pabandysiu tik trumpam stabtelėti prie medinių stogastulpių ir koplytstulpių problematikos. Šį pasirinkimą lėmė paprasta priežastis. Daugelyje leidinių, nuo solidžių albumų iki trumpų straipsnelių periodinėje spaudoje, matau nemažai painiavos įvardijant šiandienos monumentaliuosius statinius: vienur paminklas vadinamas stogastulpiu, kitur panašios struktūros statinys - koplytstulpiu, o senosios tradicijos požiūriu juos abu būtų galima priskirti nūdienos meistrų improvizacijoms. [Iš straipsnio, p. 10]Reikšminiai žodžiai: Liaudies menas; Mediniai paminklai; Kryždirbystė; Stogastulpiai; Koplytstulpiai; Folk art; Wooden monuments; Cross-crafting; Roof pillars; Chapel pillars.
