Lietuva ir globalizacija

LTVakarų filosofijoje yra pabrėžiama gyvenamojo pasaulio prasmės svarba, ypač kalbant apie bendruomeninius santykius. Gyvenamajame pasaulyje taip pat atsiskleidžia ir bendruomenės krizė, kurioje darosi akivaizdi būtinybė Lietuvos visuomenei pereiti iš sovietų autokratiškos į Vakarų politinę bendruomenę. Lietuvai sėkmingai pastarąją kuriant, būtina atsakyti į klausimą, ar šis paradigminis „šuolis“ yra kažkas savito, ar priklauso Vakaruose vyraujančiai globalizacijos logikai, turint omenyje, kad ši logika buvo viena iš pagrindinių, nors ir žemiausio lygmens, vystymosi krypčių taip pat ir Sovietų imperijoje? Kitaip tariant, ar dabartiniuose Vakaruose aptinkamas gyvenamasis pasaulis kuo nors skiriasi nuo globalaus gyvenamojo pasaulio, ar, atvirkščiai, jis ir yra globalizacijos ribų matas? Lietuvoje ir lietuvių išeivijoje plinta džiaugsmingos žinios: 2015 metai – tai naujų darbų ir iššūkių laikas, skirtas stiprinti globalią Lietuvą, o kartu – išlaikyti lietuvybę visame pasaulyje. Apie tai bus kalbama vėliau, svarstant klajoklinę sąmonę ir emigrantų bangas. Globalizacijos fenomenai sudaro ne tik sudėtingus tarpusavio sąryšius, bet ir, svarbiausia, kelia dilemas, kurios reikalauja dar nuodugnesnių tyrimų. Iš tokių dilemų gali kilti tam tikros filosofinio tyrimo kryptys. Jos nėra autoriaus išradimas, bet buvo pasiūlytos ir aptariamos kitų filosofų. Be to, galbūt patys fenomenai parodo tokių dilemų struktūrą ir iškelia filosofines problemas tokiu būdu, kad fenomenologijai atsiranda vieta po filosofijos saule. Ar šias dilemas galima išspręsti filosofiškai ir fenomenologiškai? Ar globalizacijos fenomenų sąryšio analizė reiškia, kad fenomenologija padeda spręsti ir pagrindinius filosofijos klausimus?. [Iš straipsnio, p. 110]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Ontologija; Globali moralė; Mąstymas; Globalization; Ontology; Global morality; Thinking.