Research on perceptual dialectology in Lithuania: subjective dialectal variation of Lithuanian language area in relation to objective variation

LTStraipsnyje analizuojamas subjektyvusis tarminis lietuvių kalbos ploto variantiškumas objektyviojo variantiškumo atžvilgiu. Tiriamoji medžiaga - tyrimo, atlikto taikant perceptyviosios dialektologijos principus, duomenys. Jie sugretinti su visoje Lietuvoje atlikto geolingvistinio tyrimo rezultatais. Analizė rodo, kad su tarmine raiška įvairios kalbinės aplinkos jaunuoliai daugiausia asocijuoja žemaičių ir vakarų aukštaičių zonas. Likęs lietuvių kalbos plotas kaip tarminis nurodytas rečiau. Tarmiškumo silpnėjimą einant iš vakarų į rytus patvirtina ir geolingvistinių tyrimų išvados. Tiriamųjų savimonėje susiformavę žemaitiškojo ir aukštaitiškojo tarmiškumo vaizdiniai vertintini kaip tiesioginiai arba netiesioginiai kalbinių izoglosių ir naujųjų tarminių darinių atspindžiai. Taigi pieštiniai žemėlapiai atskleidžia ne tik gana tikslią jaunųjų kalbos vartotojų geolingvistinę kompetenciją. Gauti rezultatai koreliuoja su tyrėjų nustatytu kalbiniu variantiškumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Perceptyvioji dialektologija; Subjektyvusis variantiškumas; Mentalinis žemėlapis; Objektyvusis variantiškumas; Tradicinė tarmė; Regioninis dialektas; Perceptual dialectology; Subjective variation; Mental map; Objective variation; Traditional dialect; Regional dialect.

ENThe article analyses the subjective variation of the Lithuanian language area in relation to the objective variation. The research material is comprised of data obtained from a study, during which the principles of perceptual dialectology were applied. The data is compared to the results of the geolinguistic research conducted throughout Lithuania. This analysis demonstrates that the Žemaitian (also known as Samogitian) and the Western Aukštaitian zones are most commonly associated with dialectal expression by the young people from different linguistic backgrounds. The remaining area of the Lithuanian language is less frequently indicated as a dialectal area. From a subjective point of view, the weakening of dialecticity as it progresses from west to east is also confirmed by the findings of the geolinguistic research. Images of the Žemaitian and Aukštaitian dialecticity formed in the self-consciousness of the research subjects, correlating with the insights of the researchers, can be assessed as direct or indirect reflections of linguistic isoglosses (cases the Northern Žemaitian Telšiai and Kretingà, the Eastern Aukštaitian of Panevėžỹs and Širvintos) new dialectal formations Žemaitian and the East-Eastern Aukštaitian regiolects). In terms of vitality and continuity, the more optimistic situation of the Southern Aukštaitian subdialect is highlighted by the data on the perceptions of the local young people. Continuation Eastern Aukštaitian subdialects Kùpiškis and Anykščiai, according to the assessment of the research subjects, is possible not in the Eastern Aukštaitian of Utenà, but in a dialectal formation that is emerging on the basis of the subdialect of Panevėžỹs. Therefore, the hand-drawn maps not only reveal the fairly accurate geolinguistic competence amongst young language users but also demonstrate the objective dialectal variation of almost the entire area of the Lithuanian language. [From the publication]