Attitudes of officials towards global relations : the case of Lithuania

LTLokaliniai/globaliniai santykiai gali būti analizuojami iš skirtingų perspektyvų. Šiame straipsnyje analizuojami tapatybės klausimai, pripažįstant, kad pastarieji yra labai svarbūs pokomunistinėse šalyse. Straipsnyje remiamasi 2004 m. Socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, taip pat lyginami ankstesnių tyrimų rezultatai. Aptariami politikų ir savivaldybės tarnautojų tapatybės klausimai, analizuojami ir lyginami bendri tyrimo duomenys. Teigiama, kad tapatinimasis su Baltijos regionu auga. Duomenys atskleidė, kad politikų tapatinimasis su Lietuva istorinėje perspektyvoje didėja. Labai nedaug respondentų pirmu ar antru tapatinimosi prioritetu nurodė Europą ir pasaulį. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad valstybės tarnautojai tapatina save su lietuviais, kaip dauguma Lietuvos piliečių. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, identifikacija su Europa nežymiai išaugo. Išvadinėse pastabose teigiama, kad toks analizės modelis sudaro pagrindą tolimesniems lokaliems/globaliems tyrimams.Reikšminiai žodžiai: Socialinė saviidentifikacija; Vietos politiniai lyderiai; Piliečių tapatybės; Social self-identification; Local political leaders; Citizen identities.

ENLocal/global relations may be analysed from different perspectives. The article dwells on identity matters, recognising that the latter are highly important in the post-communist countries. The article refers to the data of the survey carried out by the Institute for Social Research in 2004 and compares the results of the previous surveys. It discusses the questions of identity of politicians and municipal workers, analyses and compares general data of the survey. It claims that identification with the Baltic region is growing. The data revealed that identification of politicians with Lithuania in the historical perspective is increasing. A minor number of respondents indicated Europe and the world as the first or second priority of identification. The results of the surveys disclosed that public officials identify themselves with Lithuanians, as the majority of the Lithuanian nationals do. Upon Lithuania’s accession to the EU, identification with Europe has slightly increased. In the conclusive notes it is maintained that such model of analysis lays the foundation for further local/global research.