Application of dialectometric methods in research on Lithuanian dialects

LTStraipsnyje, remiantis Lietuvoje pradėtais lietuvių tarmių dialektometriniais tyrimais, siekiama įvertinti dialektometrijos metodų taikymo lietuvių tarmėms nagrinėti galimybes ir išryškinti kiekybinių metodų naudą lietuvių tarmėtyrai. Tiriamąją medžiagą sudaro iki šiol atlikti Groningeno mokyklai priskirti dialektometriniai lietuvių tarmių tyrimai. Atliktas tyrimas vertintinas kaip pirmasis bandymas sistemiškai apžvelgti ir įvertinti iki šiol lietuvių tarmėtyroje taikytus dialektometrijos metodus, kurių pagrindu sukurta kompiuterinė programa Gabmap. Atlikus analizę, išryškinta daug dialektometrijos metodų lietuvių tarmėtyrai teikiamų galimybių ir privalumų: jais identifikuojamos ne tik tarmių grupės, bet ir jų sudėtis, tarmių hierarchija grupėje, homogeniškos ir heterogeniškos tarmės, stipriosios ir silpnosios, savitos ir pereiginės tarmės; identifikuojami ne tik tarmių skiriamieji požymiai, bet ir nustatomos stipriosios bei silpnosios, ryškiosios ir blankiosios tarminės ypatybės, tarminių požymių variacija ir kaita; perceptyviojoje dialektologijoje išryškinamos ir iliustruojamos prototipinės tarminės ir bendrinės kalbos zonos, statistiškai patikimai išmatuojamas tarmiškumo laipsnis jose, apskaičiuojamas tiriamųjų percepcinis kalbos variantiškumo suvokimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių dialektologija; Geolingvistika; Kiekybinė lingvistika; Dialektometrijos metodai; Internetinė aplikacija Gabmap; Lithuanian dialectology; Geolinguistics; Quantitative linguistics; Dialectometric methods; Web application Gabmap.

ENBased on the dialectometric research conducted to date into the Lithuanian dialects, this paper aims to assess the possibilities and advantages of applying the dialectometric methods in order to analyse the Lithuanian dialects using the web application Gabmap. The research material is comprised of the dialectometric studies of the Lithuanian dialects performed thus far, all of which are attributed to the Groningen School of Dialectometry. This paper should be considered as the first attempt to systematically review and examine the dialectometric methods used thus far for researching the Lithuanian dialects. To achieve the aim, the possibilities of applying the dialectometric methods (used in the web application Gabmap) to the research on the Lithuanian dialects are discussed first. Following this, the problematic aspects of applying the quantitative methods and the interpretation of the results obtained by using them are analysed and the benefits of the selected Groningen School of Dialectometry for the research on the Lithuanian dialects are highlighted. Following the analysis, many possibilities and advantages of the dialectometric methods for researching the Lithuanian dialects are highlighted: the methods were useful in identifying not only the groups of dialects, but also their structure, the hierarchy of dialects within the same group as well as distinguishing between the homogeneous and heterogeneous, strong and weak, differential and transitional dialects.In addition to the identification of unique dialectal characteristics, the dialectometric methods allowed to determine which dialectal features were strong or weak, distinctive or imperceptible, and how these features can vary and change. In perceptual dialectology the prototypical dialectal and Standard Language zones are highlighted and illustrated, a statistically significant degree of dialecticism in it is measured, and the perception of language variability is calculated. The universality of the dialectometric methods with regards to research topics is also discussed, as well as the fact that even the small sample results are statistically significant and can be summarised for the whole subdialect or sub-subdialect. [From the publication]