Prospects of research into the Kursenieku language of the Curonian Spit

LTKuršių nerijos kuršininių kalba laikomas geolektas, susiformavęs XV-XVIII a. Kuršių marių pakrantėje, kaip dominuojanti žvejų kaimų kalba. Jo pagrindą sudaro iš Kuržemės atsikėlusių kolonistų sumišę dialektai. Šis geolektas nuolat gyveno dvikalbystės sąlygomis, veikiamas socialiai stipresnių kalbų nyko, tačiau lemiamą stadiją pasiekė 1944 m. pabaigoje, kai besitraukdama vokiečių kariuomenė evakavo civilius gyventojus. Po karo repatrijavo apie 200 nerijos gyventojų, tačiau 1958-1960 m. absoliuti dauguma jų emigravo į Vakarus. Likusiųjų kalbėtojų skaičius siekė vos apie porą dešimčių. Emigracijoje kalbėtojai nesudarė kolonijų, bendruomenių, gimtoji kalba nebuvo perduota naujajai kartai. Šiuo metu kuršininkų kalba laikytina sparčiai nykstančia. Straipsnyje trumpai supažindinama su kuršininkų kalbos tyrimo istorija, daugiau dėmesio skiriant tyrimų aktualizacijai ir perspektyvai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kuršių nerija; Sociolektas; Geolektas; Kuršas; Nykstanti kalba; Dvikalbystė; Kalbos dokumentavimas; Kalbos tyrimas; Curonian Spit; Idiolect; Sociolect; Geolect; Courland; Endangered language; Bilingualism; Language documentation; Language research.

ENThe object of the article is the sociolinguistic situation of the endangered geolect (the Kursenieku language) in the territory of the Curonian Spit in Lithuania and the actualization of its research. The history, evolution and causes of extinction of this geolect are briefly presented. The author critically reviews the most important stages and directions of available documentation and research. It has been stated that most of the work was done by the German linguists and ethnographers, but from the point of view of linguistics, the most comprehensive research is the study of the Latvian linguist Plakis "Kursenieku valoda" (written in the first half of the twentieth century). After World War II, a diachronic description of the language of emigrants living in Germany is given by El Mogharbel in "Nehrungskurisch. Dokumentation einer moribunden Sprache". This can be seen as an important addition and a step forward in noticing the significative internal signs of language decline. The situation of the idiom of the mentioned group of speakers, recorded by instrumental methods in Schmid and Bernowski's publication "Nehrungskurisch", can be considered as a valuable work of language documentation, useful for further research. Given the importance of this geolectic study not only for the Baltic studies but also for sociolinguistics, the tasks set by the German linguist Range are updated here.Only some of them have been implemented (maximally documented language artefacts), but further steps await: a comprehensive study of the linguistic system, a systematic description of the language, and a thesaurus. To all this, it should be added that the conceptual approach is not possible without correlation between the diachronic and synchronous research methods, without considering the idiom of each speaker. Research could and should be accelerated by the cooperation between the Lithuanian and Latvian scientists in carrying out targeted scientific projects focused on this geolect. [From the publication]