The Borrowing domain in the South-Eastern border regions of the Lithuanian language

LTStraipsnyje, remiantis XX a. pabaigos - XXI a. pradžios šiuolaikine dialektologine medžiaga iš pietų aukštaičių patarmei priklausančių lietuviškų salų Baltarusijoje (Varanavo r., brus. Вoроново), analizuojama dabartinė areale funkcionuojančių kelių kalbų skolinimosi erdvė. Svarbiausias šio tyrimo tikslas - atskleisti pagrindinius vietinių baltarusių ir lenkų kalbų atmainų bei pasyviai vartojamos lietuvių kalbos interferencijos aspektus. Kalbos procesai nagrinėjami stebimuoju laiku: tiriama ir lyginama dabartinė kelių kartų informantų kalba. Omenyje turėtinas tas faktas, kad visi tirtieji kalbėtojai gerai mokėjo ir pramaišiui vartojo dvi ar net kelias kalbas, laisvai kaitaliojo jas pokalbių metu. Darbe analizuojami šie trys minėtoje skolinimosi erdvėje vykstančių kitimų aspektai: 1) kontaktinės kilmės leksikos ir morfologijos skoliniai lietuvių šnektose; 2) lietuvių šnektų vertinių ir skolinių semantinės raiškos adekvatumo problema; 3) svetimų sintaksinių konstrukcijų radimasis ir skverbimasis į kalbą. Vienas iš paskutiniųjų čia aprašomo lietuvių kalbos nykimo požymių yra skolinimosi asimetrijos radimasis: žodžiai ima vis lengviau pereidinėti tik viena kryptimi - į lietuvių kalbą, o kiti lietuvių kalbos elementai imami vis mažiau adaptuoti. Itin pakinta lietuvių šnektų vertinių ir skolinių semantinė raiška. Varanavo apylinkėse funkcionuojančių kalbų atmainų suartėjimo priežastys šiame tyrime traktuojamos sociolingvistiškai, o tai paaiškina, kodėl lietuvių šnektoje vartojamus minkštuosius priebalsius informantai taip pat taria ir kalbėdami vietinėmis slavų kalbomis. Fonetikos reiškinių kaitos pavyzdžių esama ir daugiau: užfiksuota baltarusių ir lenkų kalbų atmainoms nebūdingų priebalsių painiojimo atvejų, kurie, tikėtina, yra lietuvių kalbos substrato pavyzdžiai.Tyrime įrodomas labai svarbus dabar jau pasyviai vartojamos lietuvių kalbos poveikis dabartinių slavų kalbų artikuliacijai. Dar vienas iš straipsnyje analizuojamų kalbų suartėjimo pavyzdžių yra laipsniškas svetimų sintaksinių konstrukcijų plitimas lietuvių šnektoje. Tyrime konstatuojama, kad tiriamojoje lietuvių šnektoje dažnai vartojami prielinksniai - ant, dėl, į, po - junginyje su linksniu įgauna naujų reikšmių. Daugelis tų reikšmių yra atsiradusios kaimynų slavų kalbų pavyzdžiu, todėl lietuvių kalbai dažnai yra svetimos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paribio arealo šnekta; Pietų aukštaičių patarmė; Baltarusių tarmės variantas; Vietinė lenkų kalba; Leksikos skoliniai; Fonetinė ir sintaksinė interferencija; Kalbų kontaktai; Border regions of dialect; Southern Aukštaitian dialect; Local variant of Belarusian dialect; Variant of Polish language; Lexical borrowing; Phonetic and syntactic interference; Language contacts.

ENThe object of the research described in the article is the past or currently-ongoing process of the Lithuanian language decline in several Lithuanian "islands"” in north-eastern Belarus. The process is facilitated by borrowing from the Slavic languages, the end result of which should be qualified as the death of the Lithuanian language. The main goal of this study is to reveal the aspects of interference between the dominant local Slavic languages - Belarusian and Polish - and the passively-used Lithuanian at the lexical, partly also morphological, phonetic and syntactic levels, taking into consideration the fact that all speakers are fluent in several languages and alternate these languages during the conversation. The language processes described in the article were researched at apparent time: the current language of informants of different ages is studied and compared. Bilingual (some also multilingual) Lithuanians in Voranava region, who speak Lithuanian only among themselves, whilst living under the influence of the Belarusian language and Belarusian culture, are forced to accept it. Little by little, the means of expression typical of the Belarusian language, especially those not possessed by the native subdialect, are beginning to be recognised as such. The Belarusian elements are being more frequently inserted into the Lithuanian Language, despite its contradictory nature. Bilingualism (multilingualism) reshapes the mindset, therefore, one starts to identify foreign words, word combinations, phraseology and others with one's own, and no longer distinguishes between them. The translated words from the dialects of Asava, Plikiai, Rodūnia and Žirmūnai have noticeably narrowed the expressional means of the Lithuanian lexicon used there. Some adjectives are also pushed out of use.For example, the speakers of these Lithuanian subdialects no longer have adjectives widely known in the Lithuanian language and its dialects to describe the colours of plants, objects, clothes and animals, e.g.: dryžúotas [striped (about objects)]; juodmαrgis [black and white]; pilkas, pilkà [grey], rαi.bas, rαibà [motley]; rai.nas, rαinà [tabby]; šir.mas, širmà [dapple grey], etc. Instead, only two colours have been recorded – žыlas, žыlà [grey] (when the colour is darker) and mαrgas, margà [motley] (when the colour is uneven, with spots). In the Lithuanian subdialects a resumptive calque pråũ.sti(s) [wash (oneself)] from the Belarusian мыць is used instead of the verbs mazgoti(s), plá.utis(s), skαl.bti(s) which have evidently been pushed out of the subdialect. The article also discusses the emergence of the borrowing asymmetry which is amongst the last signs of the decline of the Lithuanian language. This is a process where the easier movement of words is happening only in one direction - into the Lithuanian language, while other elements of Lithuanian are being decreasingly less adapted. In the local Belarusian dialect, the words plãštaka [hand] and délnas [palm] are called by one word - ладóнь [palm], therefore the word délnas is used for plãštaka in the Lithuanian subdialect, too. When formerly Lithuanian-speaking people switch to the Slavic languages entirely, i.e. they stop speaking Lithuanian, the native Lithuanian language is still reflected in the Slavic languages they use: they retain the most characteristic phonetic features of their dialects when speaking Belarusian or Polish. The phonetics of the Lithuanian language is preserved in cases of bilingualism or trilingualism even to a greater degree.One of the features of the Lithuanian subdialect, which is reflected when the Slavic languages are spoken, is the absence of the phoneme [x]; therefore even in the local Belarusian dialect when x was confused with k, cases were recorded e.g.: мáчaкa (it should be мáчaxa) [stepmother]. This is because the absence of the sound x or the intense confusion of x and k in the local Belarusian dialect and the Polish language is one of the most pronounced characteristics of the Lithuanian substrate. The emergence and proliferation of Slavic grammatical cases and prepositional constructions in the Lithuanian subdialects of border regions, which are becoming extinct, can be described as one-way traffic: being surrounded by the Slavic languages determined the syntactic structure changes in these subdialects and adjustments in the management of the individual forms of grammatical cases. The prepositional constructions used in the subdialects of the Voranava area, which are also present in other neighbouring dialects, have acquired new features here, which are often not typical of the Lithuanian language. This is a result of strong assimilation. [From the publication]