Lietuvos visuomenės mąstymas virsmo laikotarpiu

LTSkyriuje siekiama apibūdinti šiuolaikinės Lietuvos visuomenės palyginti neilgo istorinio laikotarpio mąstymo pokyčius. Tas laikotarpis tai - du vėlyvojo sovietmečio dešimtmečiai ir nepriklausomos Lietuvos dvidešimtpenkmetis. Iš viso - 4-5 dešimtmečių laiko tarpas, per kurį Lietuvos visuomenėje vyko reikšmingi mąstymo pokyčiai, brendo ir įvyko politinis virsmas, kuris padalijo minėtą laikotarpį į du skirtingos politinės apibrėžties - totalitarinį ir demokratinį - laikotarpius. Dėl to pasikeitė, o kai kuriais požiūriais iki šiol tebesikeičia dviejų trijų kartų žmonių gyvenimo sąlygos ir būdas, mąstymas ir vertinimai. Aiškinant, kas lemia vieno ir kito laikotarpio socialinės sandaros savitumą ir vyraujančius visuomenės mąstysenos ypatumus, reikia nurodyti bent dvi kaip pagrindines tos sandaros puses. Pirma - žmonių gyvenimą objektyviai lemiančias socialines, ekonomines, politines struktūras; antra - pasaulėžiūros, moralės, religijos, filosofijos ir kitokias gyvenimą įprasminančias idėjas, kurios subjektyviai veikia žmonių mąstymą, veiklos ir elgesio motyvus. Istorinių virsmų, atitinkamai, ir epochų kaitos laikais, pirmiausia keičiasi, kartais gana radikaliai, objektyvioji - politinė, ekonominė, teisinė - visuomenės sandaros pusė. Nedaug atsilieka, o kai kuriais požiūriais pradeda reikštis ir gerokai anksčiau visuomenės mąstymo pokyčiai. Tai vyksta pirmiausia tose žmonių bendravimo ir veiklos srityse, kurios yra tiesiogiai susijusios su visuomenės objektyviosios sandaros kaita. Daug lėčiau arba tik nežymiai keičiasi bendrosios mokslo, moralės, filosofijos, religijos idėjos, jų kismą daugiausia lemia vidinės jų raidos reikmės, taip pat veiksniai ir motyvai, kylantys platesniame mokslo ir kultūros pasaulyje. [Iš straipsnio, p. 22]Reikšminiai žodžiai: Mąstymas; Visuomenė; Humanitarinis mąstymas; Tautiškumas; Thinking; Society; Humanitarian thinking; Nationality.