Methodological diversity and complexity in comparative experimental sound research

LTStraipsnyje, aptariant naujausius fundamentinius lyginamuosius dabartinių bendrinių baltų kalbų garsyno ir koartikuliacijos instrumentinius tyrimus, nepamirštant ir nelyginamųjų darbų - naujų reikšmingų instrumentinių bendrinės lietuvių kalbos balsių ir garsų sąveikos tyrimų, glaustai nagrinėjama metodologijos įvairovė, tam tikros metodikos pasirinkimo niuansai ir eksperimentinio tyrimo sudėtingumo priežastys pastaruosius dešimt metų. Taip pat apžvelgiami svarbūs lyginamieji lietuvių tarmių garsyno (prozodijos elementų) instrumentiniai tyrimai, dėmesį kreipiant į jų reikšmę, metodologinius ypatumus ir tolesnes perspektyvas. Tiriamosios medžiagos ir metodikos bei tikslų ir uždavinių lyginamiesiems instrumentiniams tyrimams pagrindimas ir pasirinkimas įvairuoja - tai itin susiję su tyrimo apimtimi ir specifika, lyginamųjų kalbų ar tarmių inventoriumi ir funkcinio relevantiškumo teorijomis, galimybėmis rinktis ir naudotis naujausiomis kompiuterinėmis garsų analizės ir statistikos programomis, teikiama praktine nauda ir pan. Abejonių nekelia, kad lyginamieji garsų tyrimai, preciziškai taikant objektyviuosius instrumentinius ir statistinius metodus, itin pravartūs lyginant skirtingas kalbas ar (pa)tarmes, mokant(i)s tų lyginamųjų kalbų ar tarmių, analizuojant tarties įvairovę, pritaikomumą medicinoje, kuriant (įtvirtinant) terminus, renkantis tarptautinius fonetinės abėcėlės atitikmenis fonemų alofonams, pagal pasirinktus kriterijus skirstant skirtingų kalbų ar (pa)tarmių garsyno inventorius ir t. t.Kalbamieji lyginamojo pobūdžio tyrimai itin vertingi numatant pažangesnes teorines ir metodologines perspektyvas ir naujų pažangių metodų poreikį bei naudą, naujų tyrimo aspektų svarbą, galimą praktinę naudą, tyrimų medžiagos ir įrašų prieinamumą ir pasiekiamumą sparčiai besikeičiančiame technologijų amžiuje nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, praktinį pritaikomumą tiriant tarties variantiškumą ir kuriant elektroninius išteklius (pvz., tarmynus, rekomenduojamas pavyzdinės tarties ir kalbų mokymo, garsų atpažinimo priemones, baltų kalbų ir tarmių susistemintų garso įrašų bazes ir kitokias priemones internete tolesniems moksliniams ir kitokiems aktualiems tyrimams) akademinei bendruomenei ir plačiajai visuomenei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė lietuvių kalba; Lietuvių tarmės; Dialektologija; Eksperimentinė fonetika; Fonologija; Garsas; Fonema; Balsis; Priebalsis; Priegaidė; Standard Lithuanian; Lithuanian dialects; Dialectology; Experimental phonetics; Phonology; Sound; Phoneme; Vowel; Consonant; Pitch accent.

ENThis article discusses the complexity and importance of methodological diversity in the comparative experimental research conducted over the past five years on the sounds of the contemporary standard Baltic languages. Some of the most recent non-comparative studies on the sounds of Standard Lithuanian are also considered. In addition, significant comparative instrumental studies in the field of the Lithuanian dialectology are reviewed to highlight the main methodological trends, benefits, and challenges to consider. Investigations of the relevant units of vowel and the prosodic systems of the Lithuanian dialects form the largest part of the current experimental studies. Since the biggest proportion of all instrumental sound investigations has been carried out by the students of the Lithuanian phonologist prof. Aleksas Girdenis) at the end of the 20th century and beginning of the 21st century, a traditional Lithuanian school of phonologists-instrumentalists, whose work is based on similar methods and principles, should be noted. Phonological interpretations, based on the results of experimental sound research, are the most significant feature of the Lithuanian phonology school. The researchers consider that the instrumental investigations in phonology can perform only an auxiliary role with the decisive role being played by the actual distinctive power of sound units. The material, methods and goals of comparative studies vary: the peculiarities of methodological issues and the complexity of experimental research depend on the aims and the scope of the study.This is important in a number of ways: when comparing the selected results (data) and material of different languages or different (sub)dialects; developing new terminology; looking for opportunities to apply the International Phonetic Alphabet to the sounds of the Lithuanian dialects; providing the vowel and consonant classifications based on different methodologies; identifying the need for further theoretical perspectives, innovative methods and research aspects; setting new goals; updating the practical benefits and requirements of such experimental studies as well as the availability of audio recordings on national and international level, while considering the rapidly changing technologies and accessibility of the sound research (results, records) on the internet for creating advanced digital resources and databases as well as the artificial intelligence tools. All studies described in this article consolidate the Lithuanian terminology of the acoustics of language or dialect, apply a methodology of instrumental sound and pitch accent research, which is in some cases new to the Lithuanian linguistics and will introduce the traditional (Girdenis) school of the Lithuanian phonetics and phonology into the global context of comparable research. Such experimental investigations build the foundation on which further instrumental studies of the standard Baltic languages and the Lithuanian dialects may be continued to reveal other important aspects and perspectives. The investigations described in this article could potentially be expanded by including other positions of vowels and consonants, by considering the informant’s place of birth, age, etc.Comparative experimental studies help highlight the differences and characteristics of the phonemic inventories, the prosodic features of different languages or dialects, the nuances of possible phonetic and phonological classifications, the universal distinctive features of sounds, even the peculiarities of the empirical material and the methods used in the studies, possible aims of the experimental analysis, and other aspects. New instrumental scientific and practical research could increase the Lithuanian sound methodological innovations and set clearer prospects for any future investigations. [From the publication]