LT1992 m. rudenį įvykę rinkimai dramatiškai keitė ir vadovybės apsaugos sistemos padėtį. Šiuose rinkimuose balsų daugumą, t. y. 44 proc., surinko kairioji jėga - Lietuvos demokratinė darbo partija, o nepriklausomybės šaukliu buvęs Sąjūdis, gavęs 21,2 proc. balsų, turėjo tenkintis opoziciniu būviu. 1992 m. lapkričio 25 d. į pirmą posėdį susirinkęs naujos sudėties Lietuvos Respublikos Seimas pirmininku išsirinko Algirdą Mykolą Brazauską, kuris, įsigaliojus naujai priimtai Lietuvos Respublikos konstitucijai, pradėjo laikinai eiti ir valstybės prezidento pareigas. Gruodžio 2 d. buvo sudaryta nauja Bronislovo Lubio vadovaujama Vyriausybė. 1993 m. vasario 14 d. įvyko pirmieji Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo A. M. Brazauskas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo vasario 25 d., o Seimo pirmininku buvo išrinktas Česlovas Juršėnas. 1992 m. pabaiga - 1993 m. pradžia Apsaugos skyriaus darbuotojams buvo didžiųjų apsisprendimų metas. Apsaugos darbuotojai turėjo pasirašyti pasižadėjimą, kad nedalyvaus politinėje veikloje, bus „nepolitizuota, ginkluota struktūra"; tai buvo numatyta ir skyriaus nuostatuose, tačiau iš tiesų visa komanda buvo atrinkta pagal rekomendacijas, politinį lojalumą, patikimumą. Apsaugos darbuotojas Gintaras Mikolaitis savo atsiminimuose pabrėžė, kad vienas iš Apsaugos skyriaus bruožų - jo darbuotojai esą ryškiai dešiniosios pakraipos. Pasikeitus svarbiausiems pirmiesiems šalies asmenims savo nuostatas turėjo keisti ir dalis apsaugos darbuotojų, nes saugoję dešiniųjų lyderius, dabar jau turėjo saugoti kairiosioms jėgoms atstovaujančius politikus. Linui Kulbokui, anksčiau saugojusiam V Landsbergį, buvo paskirta saugoti Č.Juršėną. [Iš teksto, p. 191]Reikšminiai žodžiai: Apsauga; Vadovai; Seimas.