Sąjūdžio žaliaraiščiai ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius

LT1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę būta nerimo dėl Aukščiausiosios Ttrybos (toliau - AT) pitmininko V. Landsbergio saugumo, kadangi buvo įtarta, jog „paskui jį slankioja" KGB pareigūnai; bijota, kad su pirmininku nesusitiktų agentai ar įtartini asmenys. Kartu buvo susirūpinta prasta AT rūmų apsauga, kadangi tuo metu ją saugojo milicininkai, kurių vadovybe, konkrečiai vidaus reikalų ministru Marijonu Misiukoniu, buvo nepasitikima. Kauno ir Vilniaus Sąjūdžio žaliaraiščiai ir toliau rūpinosi asmenine AT pirmininko V. Landsbergio ir kitų AT deputatų apsauga, pradėjo saugoti AT rūmų vidaus patalpas. Kauno Sąjūdžio žaliaraiščiai, susiskirstę į 11 automobilių ekipažų, nuosavais automobiliais vykdavo į Vilnių, po posėdžių išvežiodavo deputatus po namus, naktį budėdavo prie jų namų, o ryte vėl veždavo į AT pastatą. Kauno žaliaraiščių grupės veiklą koordinavo Kauno Sąjūdžio tatybos narys Rolandas Razulevičius ir AT deputatas Audrius Butkevičius, šie žmonės nuo 1990 m. kovo vidurio iki 1990 m. gegužės reguliariai budėjo prie AT pastato įėjimų, televizijos, Spaudos rūmų bei kitų strateginių objektų, taip vykdė asmenų apsaugą. Jie stengėsi palaikyti tvarką įvairių renginių, mitingų metu, kad nebūtų provokacijų ir nekiltų riaušės. [Iš teksto, p. 152]Reikšminiai žodžiai: Apsauga; Nepriklausomybė; Aukščiausioji Taryba.