"Skrido į Šatriją": raganų kelionės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII–XVIII a.

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII-XVIII a. viduryje vykusių raganų teismų aktuose teisėjų ir kaltinamųjų minimi tariamieji raganų skrydžiai, kurie demonologijoje buvo laikomi vienu iš svarbiausių raganavimo požymių. Aiškinamasi, į kokius objektus buvo „skrendama", kokiais atstumais, kas, kada ir kokiomis priemonėmis keliavo. Analizuojant iš raganų teismų bylų išskirtą su raganų skrydžiais susijusią empirinę medžiagą - iš viso 14(16) daugiausia Žemaitijos regione 1641-1746 m. vykdytų teismų bylų - remiamasi Gustavo Henningseno įžvalgomis, padarytomis tyrinėjant XVII a. pr. raganų skrydžius Pietų Europoje. Nustatyta, kad Lietuvoje raganų skraidyta panašiai kaip Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Žemaitijoje garsiausias raganų kalnas buvo Šatrija, į kurį buvo skraidoma iki 64 km nuotoliu. Aukštaitijoje vieno didelio skrydžių centro nebuvo, apsiribota skrydžiais į objektus, esančius už kelių ar keliolikos kilometrų - kalvas, pelkes, ąžuolus ir kt. Duomenys rodo, kad skraidė daugiausia suaugusios moterys ir vyrai. Skraidyta ne tik per šv. Joną Krikštytoją (birželio 24 d.), bet įvairiu dažnumu ir kitomis dienomis pasitepus stebuklingu tepalu, užvalgius stebuklingos košės, plasnojant sparnais, pasivertus šarkomis ir kt. Straipsnyje iš esmės pritariama G. Henningseno teiginiams, kad raganų teismų aktuose parodymų apie raganų skrydžius atsirasdavo dėl indoktrinacijos ir priverstinių prisipažinimų, o skrydžiai teisėjų ir aukų buvo aiškinami kaip realūs (įgalinti velnio) arba kaip dvasiški (skridusios sielos, o kūnai likę vietoje). Pasitaiko ir liudijimų apie sapnus, taip pat vienas kitam prieštaraujančių aiškinimų. Straipsnio prieduose skelbiami du istoriografijoje iki šiol nefiksuoti 1740 ir 1758 m. dokumentai apie raganų teismus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Raganos; Raganų teismai; Kelionės; Raganų skrydžiai; Šatrijos kalnas; Plikasis kalnas; Žemaitija (Samogitia); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 17 amžius; 18 amžius; Witches; Witch courts; Travels; Witch flights; Mount Šatrija; Mount Plikasis; Žemaitija; 17th century; 18th Century.

ENThe article analyses the conceivable flying of witches that were mentioned by judges and defendants in the legal acts of the Grand Duchy of Lithuania of the 17th - 18th centuries. One o f the most significant ways of expression was the witchcraft in demonology. Attempts were made to discover witches' flying destinations, distances, who flied and when, and what means were used. The analysis of the empirical data related to witches and described in legal cases on witchcraft (there were 16 implemented prosecution cases in total, largely in the Žemaitija Region in 1641-1746) is based on Gustav Henningsens insights into the witchcraft in Easter Europe in the 17th century. It has been determined that similarly to several other European countries, such as Poland and others, Žemaitija had a well-known Mount Šatrija, to which witches travelled as far as 64 km. Such a centre did not exist in Aukštaitija, witches confined themselves to objects located a few or a dozen kilometres away, like hills, swamps, oaks, and others. The data reveal that among the flying persons were mostly women and men. They flew not only on the Day o f St. John's, but also on various other occasions and at different frequencies. Such objects as "magic" ointment, porridge or wings were used for flying; occasionally, people turned into magpies to fly. Following G. Henningsen, it is maintained that these statements occurred in legal acts concerning witchcraft due to indoctrination and forced confessions; the flights were treated as real and considered as empowered by the devil; only the souls flew, whereas the bodies stayed. The legal acts also contained descriptions of dreams, as well as mixed and conflicting interpretations. The appendices of the article present two documents of witchcraft cases that are unknown to historiography and date back to 1740 and 1758. [From the publication]

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Būdvardis vetušas, -a ir jo giminaičiai lietuvių kalboje / Rūta Kazlauskaitė. Gimtasis žodis. 2014, Nr. 10, p. 3-7.
• Herbarz szlachty żmudzkiej / Grzegorz Błaszczyk. Warszawa : DIG, 2015-2016. 6 t. (683, 523, 443, 697, 574, 425 p.).
• Krosnis mitologijoje / Dainius Razauskas-Daukintas. Vilnius : Aidai, 2011. 388 p.
• Mirties bausmė Žemaičių pilies teisme XVI–XVII a. I pusėje / Gitana Zujienė. Lituanistica. 2015, Nr. 2, p. 115-127.
• Ožys baltų pasaulėjautoje: nuo aukos aukščiausiems dievams iki velnio gyvulio / Rimantas Balsys. Gimtasai kraštas. 2014, t. 7, p. 38-47.
• Ragana / Gintaras Beresnevičius, Tomas Čaplinskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai / sudarė Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. Vilnius: Aidai, 2001. P. 557-573.
• Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija / Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : Diemedis, 1998. 743 p.
• Šarkos įvaizdis lietuvių ir kitų Europos tautų pasaulėžiūroje / Jūratė Šlekonytė. Tautosakos darbai 2007, 33, p. 91-103.
• Šluota, šlavimas ir šiukšlės: simbolinės reikšmės lietuvių folklore ir papročiuose / Radvilė Racėnaitė. Tautosakos darbai 2011, 42, p. 78-99.
• Šventieji ir nelabieji frazeologijoje ir liaudies kultūroje / Birutė Jasiūnaitė ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 437 p.
• "Theatrum poenarum" Lietuvos raganų teismuose XVI-XVIIIa / Gitana Zujienė. Ministri historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose / sudarytojai Zigmantas Kiaupa, Jolita Sarcevičienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 343-361.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego : spisy. T. 2, Województwo trockie, XIV-XVIII wiek / pod redakcją Andrzeja Rachuby ; opracowali Henryk Lulewicz ... [et al.] ; przy współpracy Andreja Macuka i Jaugiena Aniszczanki. Warszawa : DiG, 2007. 687 p.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego : spisy. T. 4, Ziemia smoleńska i województwo smoleńskie, XIV-XVIII wiek / pod redakcją Andrzeja Rachuby ; opracowali Henryk Lulewicz ... [et al.]. Warszawa : DiG, 2003. 412 p.
• Witchcraft court cases in the Grand Duchy of Lithuania in the sixteenth to eighteenth centuries / Gitana Zujienė. Lithuanian historical studies. 2016, vol. 20, p. 79-126.
• Žagarės dvaro teismo knygos (1670-1751) / parengė Vytautas Raudeliūnas, Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. 727 p.