Kelionių semiotikos teoriniai kontekstai

LTŠio straipsnio tikslas - pristatyti kelis svarbesnius semiotinius kelionės fenomeno aspektus remiantis semiotikų, ypač Algirdo Juliaus Greimo ir jo mokinių, įdirbiu pasakojimų tyrinėjimuose. Kelionė čia suprantama ne tik kaip sociokultūrinis reiškinys, žmogaus buvimo pasaulyje būdas, bet ir kaip universalus pasakojimą organizuojantis principas. Tam tikra semiotikos, bendrosios reikšmės teorijos, dalis pagal tyrimo medžiagą gali būti vadinama kelionių semiotika. Apie kelionės semiotiką itin daug rašo prancūzų sociosemiotikas Jeanas Didier Urbainas, kuris du pagrindinius kelionių tipus apibūdina kaip turistavimo ir keliavimo, arba turisto ir keliautojo, opoziciją. Keliavimo temos neapeina ir daugelis kitų šiuolaikinių semiotikų, A. J. Greimo mokinių (Ericas Landowski, Jacques'as Fontanille'is, Denis Bertrand'as ir kt.). Kelionė semiotiškai galėtų būti apibrėžiama kaip intensyvi figūratyvinių erdvės ir laiko parametrų kaita, arba kitaip tariant, kaip stiprūs ir staigūs diskursyvinių situacijų pokyčiai, esant tam pačiam kolektyviniam arba individualiam atlikėjui. Kelionė taip pat gali būti apibūdinama kaip patiriamos stokos būsenos išraiška, kaip vertės objekto ieškojimas. Vis dėlto pavykusi kelionė sietina su trūkumo pašalinimu, su pasikeitusiu subjekto ir jo geidžiamo objekto santykiu. O geriausiai kelionė įprasminama tada, kai ji papasakojama, vienaip ar kitaip reflektuojama, pabandomą paaiškinti sau ir kitam. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kelionės fenomenas; Kelionių literatūra; Literatūrinis topas; Semiotika; Phenomenon of a journey; Travel literature; Literature top; Semiotics.

ENThe aim of the article is to introduce several important semiotic aspects of the journey phenomenon on the basis of works of semioticians, particularly Algirdas Julius Greimas and his followers, in the narrative research. Journey is perceived not only as a socio-cultural phenomenon and a way of human existence in the world, but also as a universal principle of narrative organisation. The collected research data allows addressing a certain part of semiotics, general signification theory, as journey semiotics. The French semiotician Didier Urbain has been extensively exploring journey semiotics and distinguished two main types of journeys as an opposition of tourism and travelling or of a tourist and a traveller. In one way or another, many other modern semioticians, followers of A. J. Greimas (Eric Landowski, Jacques Fontanille, Denis Bertrand and others) deal with the theme of travelling. Semiotically, a journey can be defined as an intensive change of the figurative parameters of space and time, or in other words, as strong and unexpected changes of discourse situations when there exists the same collective or individual itinerant. A journey can be defined as an expression of the state of the suffered loss or a search for the value of an object. However, a successful journey is associated with the elimination of a defect, with a change in the relationship between the subject and their desires. Meanwhile, the best way to signify a journey is to tell it, to reflect it one way or another, as well as to try to explain it to oneself and another. [From the publication]