Ateities vizijos

LTXXI a. ypač sparčiai besiplėtojančios biologinės ir informacinės technologijos suteikė žmonėms galimybę aktyviai dalyvauti kuriant naujas gyvybės formas ir jsivaizduoti hibridinę - iš organinių ir mechaninių esybių sudarytą - ateities bendruomenę. Siekis suvokti gyvybės prigimtį, jos veikimo mechanizmus ir galimybių ribas vienija tokias iš pirmo žvilgsnio skirtingas sritis kaip mokslas ir menas. Bandydami atsakyti į šiuos svarbius kultūrinius klausimus menininkai nuolat ieško alternatyvių požiūrio taškų, persvarsto jprastus mokslinių tyrimų metodus bei tikslus ir siūlo naujus rezultatų vizualizavimo būdus. Gal būtent toks nuo mokslinės, ekonominės ir politinės darbotvarkės nepriklausomas žvilgsnis gali pasiūlyti neantropocentristinj požiūrį į mus supančią gyvybę. Tai ypač aktualu dabar, kai žmogaus veikla laikoma pagrindine Žemę keičiančia jėga. Žmonijos įtaka planetos cheminiams procesams ir klimatui tokia didelė, kad net kalbama apie naują geologinę epochą - antropoceną. [Iš straipsnio, p. 239]

ENThe rapid development of biotech and information technology in the twenty-first century has given humans the opportunity to actively participate in the creation of new life forms and to imagine a hybrid society of the future populated by organic and mechanical beings. Art and its vantage point, characteristically independent of any scientific, economic or political agenda, may offer a non-anthropocentric perspective on the life that surrounds us. This is particularly relevant today, as humankind's impact on planetary chemical processes and the global climate is so profound that it has given rise to a debate about the existence of a new geological era - the Anthropocene. The fundamental scientific fields that influence the emergence of new life forms not only combine organic substances with synthetic ones, they also merge the material world with the virtual realm. This allows us to reexamine not only the differences and similarities between animals, humans and machines, but also the distinctions which are unique to human society, such as race, gender or class. What's more, the biosphere (the totality of living organisms) and the technosphere (the universe of manmade objects) are today less clearly disconnected than before. The networks of ever "smarter" devices that make up the technosphere have increasingly come to resemble ecosystems that are gradually growing less dependent on the humans that created them. [Extract, p. 253]