Mokyklos nelankymo ir mokymosi motyvacijos silpnėjimo institucinės prielaidos: moksleivių santykis su mokykla kaip institucija

LTĮvairiais aspektais paauglių mokymosi motyvacijos problemas tyrinėjo J. Laužikas, M. Barkauskaitė, A. Paurienė, J. Uzdila (1981); B. Čėsnaitė (1993; 1994); V. Rimkevičienė (1993); L. Rupšienė (1996); V. Targamadzė (1992; 1993 ) ir kt. Šių tyrimų rezultatai leidžia konstatuoti, kad bendrojo lavinimo mokykla dažniausiai paliekama dėl psichologinių, pedagoginių, socialinių, ekonominių priežasčių. Tačiau kategoriškai teigti, kad išėjusieji iš bendrojo lavinimo mokyklos neturėjo mokymosi motyvų, negalima, nes, kaip rodo B. Čėsnaitės tyrimų analizė, išėjimo priežastys glaudžiai susijusios su mokinio bei mokytojo sąveikos, mokymo metodų, formų mokykloje taikymo, šeimos narių tarpusavio santykių, buities sąlygų, sveikatos problemomis. Dar 1981 m. J. Laužiko organizuotas kompleksinis tyrimas, siekiant ištirti bendrojo lavinimo mokyklos mokinių nepažangumo priežastis ir nurodyti jų šalinimo būdus, parodė, kad socialine prasme mokymosi pažangumas priklauso nuo šeimos struktūros, tėvų išsilavinimo, jų tarpusavio santykių, pedagoginės kultūros lygio, mokinių tarpusavio santykių (dalykinių ir asmeninių) klasėje, jų stichinio grupavimosi. Tai rodo, jog, norint pagerinti mokymosi pažangumą, reikia nefltralizuoti neigiamą šeimos aplinkos įtaką, reguliuoti mokinių tarpusavio santykius, keisti mokinių padėtį ir vaidmenį tarp bendraamžių bei suaugusiųjų. Valdomoje socialinėje aplinkoje sudaromas palankus klimatas ne tik mokymosi pažangumui gerinti, bet ir visapusiškam asmenybės ugdymui. Mokslininko vadovaujama grupė tyrinėjo mokinių sveikatos psichines ypatybes, pedagoginius ir socialinius veiksnius bei jų ryšius su pažangumu. [Iš straipsnio, p. 161]Reikšminiai žodžiai: Mokyklos; Mokyklų nelankymas; Mokymosi motyvacija; Schools; Absenteeism; Learning motivation.