LTRusijos agresijos grėsmių Lietuvos valstybingumui konkretesniam apibūdinimui tikimybių pasiskirstymų kalboje skyriau nemažai vietos ne todėl, kad įtikinčiau politologus atsisakyti tradicinės „arba realu, arba nerealu“ kalbos. Norėjau tik pademonstruoti, kad strateginiams sprendimams ir analizei Rusijos agresijos grėsmių situacijoje, pasižyminčioje dideliais neapibrėžtumais, naudinga naudoti strateginio valdymo teorijoje propaguojamą scenarijų analizės metodą. Sėkmingiau sugebėsime pasipriešinti Rusijos agresyviems kėslams, jei iš anksto parengsime visapusiškai apgalvotą Lietuvos valstybės išsaugojimo strategiją ir tvirtai ja vadovausimės. Tai įmanoma tik tuomet, kai savo strateginių sprendimų nesukaustysime tik ties vienu scenarijumi (alternatyva). Ukrainos ir Rusijos valstybės raidos scenarijų ir Rusijos agresijos grėsmių alternatyvų aibės, susidedančios iš keturių elementų, pasiūlytos remiantis tokiomis pragmatinėmis taisyklėmis: 1) realiai galimas situacijas turi apimti minimalus strategiškai svarbių alternatyvų skaičius; 2) Lietuvos valstybės išsaugojimo strategijoje turi būti išnagrinėta kiekviena strategiškai svarbi alternatyva numatant jai užkirinti pagrindinius būtinus išteklius: 3) didžiausias dėmesys strateginėje analizėje ir paskirstant išteklius turi būti skirtas didesnės tikimybės alternatyvoms. Pastaroji taisyklė akivaizdžiai parodo, kodėl didelio neapibrėžtumo situacijose strateginiams sprendimams ir analizei yra tikslingas tikimybinio (stochastinio) modeliavimo metodų naudojimas. [Iš straipsnio, p. 398-399]Reikšminiai žodžiai: Grėsmės; Valstybingumas; Ukraina (Ukraine); Putino režimas; Rusijos agresija; Hibridinis karas; Threats; Statehood; Putin's regime; Russian aggression; Hybrid warfare.