Kalbos lemtis ir likimas
LTŽodis lemtis svarbiausiame lietuvių kalbos šaltinyje - Lietuvių kalbos žodyne - apibūdinamas: 1) likimas, susidariusios aplinkybės;. 2) kas lemta, dalia, laimė, o Likimas - 1) dėl gyvenimo sąlygų susidariusi būklė, gyvenimo eiga, dalia, laimė; 2) tolesnis buvimas, ateitis. Atrodytų, kad žodžiai tokie panašūs, bet metus žvilgsnį į semantinę ir konotacinę erdvę, paaiškėja subtilus skirtumas - lemtis tai duotybė, dalia ir drauge laimė, o likimas dar ir ateitis, kas bus, kas laukia mūsų kalbos, nes kitos kalbos mes neturime, tik tą vieną, vienintelę lietuvių, kuria kalbėti, perfrazuojant Romualdą Granauską, mums paskyrė likimas. Baltų kalbų likimas ne visoms buvo palankus. Išnyko kuršių, jotvingių, galindų, sėlių, žiemgalių kalbos, įsiliejusios į latvių ir lietuvių kalbas ir palikusios tik užuominas ir nuotrupas. Išnyko ir seniausia raštiškai paliudyta baltų kalba - prūsų kalba, iki skausmo nagrinėta ir nagrinėjama, nes visos lingvistų kartos randa savo atspirties tašką, aptardamos tą kalbą. [Iš straipsnio, p. 18]Reikšminiai žodžiai: Kalba; Baltų kalbos; Language; Baltic languages.
