Miesto gyventojai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTGyvūnų ir paukščių pavidalo heraldiniai ženklai ir kiti tradiciniai simboliai nuo seno yra labai svarbi miestų architektūros, fasadų puošybos, paminklų postamentų dalis. Jie tokie jprasti, kad dažniausiai jų net nepastebime. Tačiau išgirstos istorijos apie baziliską ar požemiuose gyvenančias žiurkes audrina vaizduotę, pažadina mūsų pasąmonėje tebeglūdinčias archetipines baimes. Mes vis dar linkę įsivaizduoti, kad miestas - tai erdvė beveik be gyvūnų, nors tai netiesa. Mums taip atrodo todėl, kad žmonių istorija prasidėjo jiems ėmus atsiskirti nuo gyvūnų. Steigties mituose neatsitiktinai herojus dažniausiai įveikia žvėrį. Kultūra kilo išvalius žvėris iš erdvės, ir kuo jos daugiau, tuo mažiau gyvūnų. Jų istorija šiandien taip pat pasakojama kaip erdvės istorija: kalbama apie įvietinimą, matomumą ir nematomumą, išstūmimą iš artimos visuomeninės aplinkos ir įkurdinimą paslėptose vietose - fermose, skerdyklose ar laboratorijose. Vis dėlto gyvūnai nesiduoda išstumiami, ir modernūs miestai šiandien yra apgyvendinti žmonių ir gyvūnų - naminių augintinių ir žiurkių, balandžių ar utėlių. Vakarų didmiesčiuose, skaičiuojant gyventojams skirtą mėsą, naminius ir darbui bei pramogoms naudojamus gyvūnus, parazitus ir puslaukines rūšis, gyvūninės biomasės kvadratiniame kilometre daugiau nei tankiausiose džiunglėse. [Iš straipsnio, p. 68]Reikšminiai žodžiai: Mitinės būtybės; Mitai; Gyvūnai; Animals; Fantastical creatures; Myths.

ENVisions do not always easily become symbols, however. Another supernatural creature, the Vilnius basilisk, was the source of considerably greater concern for many years. This creature, slaying everything around it by its gaze alone, was a more cosmopolitan being who thrived in the multicultural world of the city. Vilnius is full of creatures and imagined cross-breeds adorning the facades of its buildings. Stone city sentinels are so prevalent that we hardly notice them. But stories about the basilisk or rat-infested cellars trigger our imagination, sparking archetypal fears still lurking in our subconscious. We are still inclined to imagine a city almost devoid of creatures, but this is not the case. If we include in the urban population all the animals used for food, entertainment, domestic comfort or labor, and all of the parasites and semi-feral species living among us, we would see that the animal biomass per square kilometer surpasses that of the densest jungles. [Extract, p. 82]