Gyvūnas - žmogus - robotas

• Grigoravičienė, Erika, sudarymas [com]
• Paberžytė, Ugnė, sudarymas [com]

LTGyvūnų tema tapo gana svarbi šio amžiaus Lietuvos mene, ypač jaunosios kartos kūryboje. Tačiau pažvelgę į МО kolekciją per gyvūno (ir roboto) prizmę, radome ir daugybę sovietmečio tapybos, grafikos, fotografijos darbų, vienaip ar kitaip susijusių su gyvybės formų klausimais. Parodos sandarą daugiausia lėmė muziejaus rinkinio sudėtis, nors siekdami išsamiau atskleisti temos aktualumą, mastą ir globalų pobūdį, į parodą pakvietėme keletą Lietuvos ir kitų šalių šiuolaikinių menininkų. Ekspoziciją sudaro devyni skyriai. Pirmieji trys („Dievybės ir pabaisos", „Žalčio vedybų ir kitos istorijos", „Miesto gyventojai") - apie zoomorfinius simbolius, baugius menininkų vaizduotėje ar drobės paviršiuje užgimusius padarus, gyvūnais pasivertusius dievus ir pasakų herojus, apie akmeninius miesto sargus ir gyvių minias, kurių net mieste (ir ypač ten!) neįmanoma išvengti. Čia rodomi kūriniai turėtų pasakoti apie gyvūną ar jų kolektyvą kaip Didįjį kitą - tą, kurį gerbiame ir / ar kurio bijome lyg vaikiškų sapnų vilko. Laimei, modernus ir postmodernus menas nesilaiko išankstinių susitarimų ir taisyklių, o jas griaudamas visada išranda ką nors nauja. Kiti du skyriai („Mirusi gamta", „Skerstuvės") pristato gyvūną kaip pasyvų objektą, menkesnį kitą - jis žudomas tam, kad taptų pažintinio žvilgsnio objektu ar maisto produktu. Skyriuose „Kaimo idilė", „Kompanionų vienatvė" ir „Daugiarūšė bendrija" nagrinėjami įvairūs žmonių ir kitų gyvūnų darnaus ar ne visai darnaus sambūvio aspektai. Gyvūnas čia dėl vienokių ar kitokių priežasčių suprantamas kaip kitoks, bet lygiavertis subjektas.Skyriuje „Ateities vizijos" aiškesnė skirtis tarp gyvūno ir žmogaus visai pranyksta, pažįstamų gyvybės formų nebelieka, susiduriame su hibridinėmis ir virtualiomis būtybėmis. Šiuo skyriumi prasideda ir baigiasi lankytojo kelionė po parodą. Tokiu būdu kviečiame susimąstyti - galbūt tai, ką laikome tolimos ateities prognozėmis, pamažu tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Svarbi šio projekto dalis - leidinyje publikuojami įvairių sričių mokslininkų tekstai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorė dr. Natalija Arlauskaitė pasakoja apie kino gyvūnus, atsiduriančius miesto erdvėje kaip klaida arba stebuklas. VU docentas filologas dr. Pavelas Lavrinecas išdėsto tikrąją Vilniaus bazilisko istoriją. Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Agnė Narušytė nagrinėja iškamšų muziejų - žmogaus ir gyvūno santykių dramos vietą. Londono Kingstono universiteto docentė dr. Eglė Rindzevičiūtė aptaria migracijos, mėsos pramonės ir globalios kaitos poveikj Lietuvos istorijai. Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, filosofijos daktarė Audronė Žukauskaitė aptaria svarbiausias šiuolaikinio mąstymo apie gyvūnus tendencijas. Niujorko universiteto doktorantas Lukas Brašiškis pasakoja glaustą gyvūnų kine istoriją nuo gamtos dokumentikos, animacijos ir Holivudo filmų iki avangardinio kino bei šiuolaikinių menininkų darbų. VU docentė dr. Rūta Sargautytė iš lyginamosios psichologijos perspektyvos apžvelgia gyvūnų ir žmonių panašumus. Katalikiškojo Leuveno universiteto doktorantas Jonas Kubilius pristato dirbtinio intelekto pažangos įtaką mūsų visuomenei ir galimus šios naujos protingos esybės integracijos modelius. Menininkė Ursula Damm savo meniniame tyrime gilinasi į tai, kaip rūšys sugyvena įvairiuose arealuose. [Iš Įžangos]Reikšminiai žodžiai: Menas; Parodos; Šiuolaikinė dailė; Žmogus; Gyvūnai; Meninis vaizdavimas.

ENThis exhibition consists of nine sections. The first three (Gods and Monsters, The Serpent's Wedding and Other Stories, and Urban Inhabitants) explore zoomorphic symbols, frightening creatures brought to life in the imaginations and on the canvases of various artists, gods and fabled heroes transformed into animals, and city sentinels made of stone and teaming creatures that are unavoidable in the city - and especially there! The works on display here tell the story of animals and their communities as the Great Other - those whom we honor and/or fear. Fortunately for us, modern and postmodern art flouts preconceived arrangements and rules. Two more sections (Nature Morte and The Slaughter) depict animals as passive objects, or as the weaker other - murdered to serve as food products or the objects of inquisitive exploration. Three other sections (The Rural Idyll, The Loneliness of Our Companions, and A Multispecies Community) explore the various aspects of the harmonious, or less than harmonious, coexistence between humans and other living beings. In this section of the exhibition, animals are understood as a different, but nevertheless equal subject. And finally, in the section entitled Visions of the Future, any clear division between animals and humans disappears entirely and all forms of recognizable life vanish, bringing us to an encounter with hybrid and virtual beings. Texts published by philosophers and scientists from various different fields are an important part of this project, sharing surprising perspectives as they explore the animals living in our cities and populating our films, imaginations, museums, our food industry and, most importantly, lurking within all of us. [From the publication]