TIESA kalboje: tekstinių duomenų analizė
LTStraipsnyje rekonstruojamas tiesos vaizdas lietuvių kalbos tekstiniuose šaltiniuose, remiantis Liublino etnolingvistinės mokyklos pradininko Jerzio Bartmińskio pasiūlyta kalbos pasaulėvaizdžio atkūrimo metodologija. Pastaruoju metu išpopuliarėjo kalbiniai-kultūriniai tyrimai, atskleidžiantys kalboje užkoduotus tautų pasaulėvaizdžio ir mąstymo skirtumus. Nagrinėjant skirtingų kalbų žodžius ir už jų slypinčius konceptus, bandoma atkurti šių kalbų pasaulio vaizdą. Išsamią pasaulėvaizdžio analizę atskleidžia dviejų rūšių tekstai: šiuolaikiniai (dabartinės lietuvių kalbos tekstynas) ir archajiškesni (folkloriniai tekstai, ypač paremijos). Šiuolaikinėje kalboje ryškėja du priešingi požiūriai į tiesos pažinimą - skepticizmas ir dogmatizmas, ir du priešingi požiūriai į jos pobūdį - reliatyvizmas ir absoliutizmas. archajiniuose, liaudies tekstuose vyrauja skeptiškasis ir agnostiškasis požiūriai - abejojama tiesos egzistavimu, pažinimo galimybe, įžvelgiami tiek teigiami, tiek neigiami tiesos pradai. Tekstiniai duomenys išryškino nemažai tiesos priešingybių - tai ne tik melas, bet ir nežinia, mitas, blefas, dirbtinumas, pusiau tiesa, nauda. Įžvelgiama daug tiesos leksemos filosofinių reikšmių, kurių žodynai neperteikia. Tai tik pagrindžia nuomonę, kad gyvoji kalba - tautos filosofijos ir pasaulėvaizdžio atspindys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tiesa; Pasaulio vaizdas kalboje; Tekstiniai duomenys; Kalbiniai kultūriniai tyrimai; Truth; Linguistic worldview; Textual data; Linguo-cultural research.
ENThe article presents Lithuanian linguistic cultural image of truth reconstructed from textual data. Textual data consists of contemporary and archaic (folklore and paremia) texts. The picture of truth distinguished from the textual data is highly philosophical, what proves the opinion that language is the reflection of a nation's philosophy and worldview. Contemporary Lithuanian language reflects two main semantic aspects of truth: absolutism and relativism. Absolutism views truth as eternal and unique, forming the background of peoples' lives. This type of truth usually has its source in religion. Subjectivism views truth as subjective and relative, depending on time, circumstances and opinions. The boundary between subjective truth and lie is very vague. This type of truth is never unique and has a pragmatic aspect which is either collective or individual. However, the dialogue of different sides is very important as it can help to achieve the final, objective truth. Epistemological aspect of truth is also salient. Two main aspects concerning truth cognition are scepticism and dogmatism. Cognition and knowledge is seen as the way to achieve the truth; however, sceptical question is raised whether truth cognition is possible at all. Dogmatism accepts certain facts or dogmas as naturally true. Truth is usually presented as unpleasant, painful, dangerous and unclear; however, it is highly important. Textual data also reflect a lot of opposites of truth: lie, unknown, myth, bluff, artificiality, half-truth, benefit. [From the publication]
- "Kas tiesa - tai ne melas": tiesos ir melo konceptualizavimas lietuvių paremijose / Irena Snukiškienė. Tautosakos darbai 2019, 58, p. 27-43.
- Tiesos konceptualizavimas leksikografijos šaltiniuose. Sisteminių duomenų analizė / Irena Snukiškienė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (18 p.).
- Transcendencijos tyla : pamatiniai filosofijos klausimai / Arvydas Šliogeris. Vilnius : Margi raštai, 2010. 639 p.
- Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje / Kristina Rutkovska, Marius Smetona, Irena Smetonienė. Vilnius : Akademinė leidyba, 2017. 299 p.
