Filologinis išprusimas kaip technologinio ugdymo prielaida technologinio profilio gimnazijoje : disertacija

LTDisertacijoje analizuojami pokyčiai profesinio rengimo sistemoje. Naujai kuriamos technologinio profilio gimnazijos, kuriose šalia bendrojo išsilavinimo įgyvendinama ir vertybinė specialybių orientacija. Šis platesnis požiūris į ugdymą daro įtaką ir bendrojo lavinimo dalykų turinio pokyčiams, akcentuojant ne tik mokinio žinojimo ir intelektualinių galių plėtotę, bet ir mokinio kultūringumą, kurio pamatai – geras lietuvių kalbos mokėjimas, gebėjimas pasinaudoti Europos ir viso pasaulio kultūros tezauru, kitaip tariant, siekiama ir moksleivių filologinio išprusimo. Pirmoje disertacijos dalyje pristatoma technologinio profilio gimnazijos samprata, filologinio išprusimo samprata, pateikiami filologinio išprusimo kriterijai, apibūdinamas technologinis ugdymas, išryškinant jo kriterijus. Antroje disertacijos dalyje pateikiamas filologinio išprusimo lietuvių kalbos pagrindu prielaidų technologiniam ugdymui empirinis tyrimas, kurį sudaro penki etapai: filologinio išprusimo prielaidų paieška, moksleivių bei pedagogų nuomonių apie filologinio išprusimo prielaidas analizė, ekspertinis vertinimas, švietimo dokumentų kokybinė analizė, filologinio išprusimo ir technologinio ugdymo kriterijų paieška lietuvių kalbos bei technologijų programose. Trečioje disertacijos dalyje pristatomi filologinio išprusimo, kaip technologinio ugdymo prielaidos, tyrimo rezultatai (statistinė analizė). Pabaigoje pateikiamos išvados bei literatūros sąrašas. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyzes the changes in the vocational training system. The newly created gymnasiums with a technological profile, where in addition to the general education curriculum they implement a vocational orientation. This wider attitude towards education has an influence on the content of the general education curriculum, emphasizing not only the student’s knowledge and development of their intellectual powers, but also their culture, the basis of which is a good knowledge of the Lithuanian language, their ability to use the thesaurus of the European and world culture, in other words, the objective is to educate the students linguistically. The first part of the dissertation presents the concept of a technological profile gymnasium, the concept of philological sophistication, presents the criteria of philological sophistication, and defines technological education, by highlighting its criteria. The second part of the dissertation presents empirical research on the philological sophistication in the Lithuanian language assumptions for technological education, which comprises five stages: the search for philological sophistication assumptions, analysis of students’ and pedagogues’ opinion about the philological sophistication assumptions, expert evaluation, quality analysis of education documents, the search for philological sophistication and technological education criteria in the Lithuanian language and technological studies curriculum. The third part of the dissertation presents the results of the assumptions of philological sophistication as technological education research (statistic analysis). The end provides conclusions and a list of sources.

• Analysis of the tendencies of students' attitudes towards English as language for academic purposes : problem-based learning case study at Kaunas University of Technology, individual learning aspect / Nijole Ciuciulkiene. Užsienio kalbų mokymas/is kolegijoje: savarankiško darbo ypatumai ir problemos : konferencijos pranešimų medžiaga, 2005 m. lapkričio 18 d. Kaunas: Kauno kolegijos Leidybos centras, 2005. P. 1-11.
• Filologinis išprusimas kaip socializacijos veiksnys technologinio profilio gimnazijoje / Ilona Skersienė, Nijolė Bankauskienė. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 46-53.
• The Analysis of new educators' attitudes towards the possibilities of new technological gymnasiums to realize educating in philology as a premise for technological education / Ilona Skersienė, Nijolė Bankauskienė, Nijolė Čiučiulkienė. Social Education. 2005, t. 10, p. 222-235.