Apie kultūrinių konceptų eksplikaciją

LTPranešimo autorė pagrindinį dėmesį sutelkia į naratyvinio pobūdžio, kolektyvinę tapatybę pamatuojančius "kalbinius fenomenus". Kalbą laiko žmogui artimiausiu fenomenu ir reikšmingiausiu visuomeniniu faktu, vienu esminių kolektyvinės tapatybės kūrimo elementų. "Realybę interpretuojančių naratyvų" sąvoką autorė sieja su subjekto audžiamu pasakojimu apie pasaulį ir jo objektus, įgyjančiu daugiau ar mažiau įtvirtintų nuomonių apie pasaulį pavidalą. Taip plėtojamas pasakojimas - subjekto pasaulio interpretacija, eksplikuojama kognityvinės definicijos forma. Per trisdešimt "naudojimosi" kognityvine definicija metų gimė dvi esminės etnolingvistinio aprašo rūšys: holistinis (integruotasis) ir separacinis (izoliuotasis). Pirmasis pasirinktas "liaudies stereotipų ir simbolių žodyno" (le. "Słownik stereotypów i symboli ludowych") sudarytojų, antrąjį pasitelkė "Slavų ir jų kaimynų aksiologinio žodyno" (le. "Leksykon aksjologiczny Słowian i ich sąsiadów") autoriai. Abu atskleidžia iškelia objektų mentalinių vaizdų (stereotipų / konceptų) priklausymą tam tikram sąsajiniam tinklui, kurio atkūrimas sykiu suteikia prieigą prie tiriamų kalbų ir kultūrų pagrindą sudarančios aksiologinės sistemos. pranešime sąvokų įtinklinimas parodomas pasitelkiant ROŽĖS (le. RÓŻA) ir LAISVĖS (le. WOLNOŚĆ) vaizdo lenkų kalboje ir kultūroje pavyzdžius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnolingvistika; Kultūrinis konceptas; Stereotipas; Kognityvinė definicija; Ethnolinguistics; Cultural concept; Stereotype; Cognitive definition.

ENEthnolinguistics deals with collective identities and reality-interpreting narratives. Collective identity (beliefs, values, and their symbolisations shared by a community) is defined as a mental construct, access to which can be obtained through complementary and linguistically "externalised" images. Inquiry into identity is the most effective when it is concerned with language, both in the narrower sense of linguistic structure and textual narratives, and in the broader semiotic sense. Whichever option is selected, the important issues to be addressed include the linguistic phenomena that make up identity, the methodology of identity research, as well as the data on the basis of which collective identity can be reconstructed. In this study, attention is paid to narrative linguistic phenomena: language is viewed as a most human phenomenon and a significant social fact that contributes to the construction of collective identity. The notion of "reality-interpreting narratives" pertains to subjectivised stories of the world, more or less stable judgements, stories that interpret reality and assume the shape of cognitive definitions. In the course of thirty years of work on and with the cognitive definition, two types of ethnolinguistic description have emerged: holistic (integrated) and separated (isolated). The former is preferred in the Dictionary of Folk Stereotypes and Symbols, the latter in the Axiological Lexicon of Slavs and Their Neighbours. Both types of description reveal the functioning of images (sterotypes/concepts) in a network of relationships that allows one to capture the system of values that underlies the languages and cultures being studied. These relationships are here illustrated with the Polish images of róża 'rose' and wolność 'freedom'. [From the publication]