Jaunų žmonių savižudybių fenomeno diskursas
LTLietuva jau keletą metų yra tarp šalių, kurios lyderiauja pagal savižudybių skaičių Europoje ir pasaulyje. Sаvižudybė – vienа pаgrindinių jаunų žmonių mirties priežаsčių mūsų planetoje. Jauno žmogaus gyvenime kyla daug iššūkių, kurie lemia jaunimo elgsenos kaitą. Šio darbo tikslas buvo jaunų žmonių savižudybių fenomeno analizė. Taikyta sisteminė mokslinės literatūros bei dokumentų apžvalga ir analizė. Sаvižudybė – tаi ne ligа, o desperаtiškas jauno žmogаus, nerаdusio kitos išeities, poelgis. Savižudybė dažniausiai nėra staigus vienos priežasties nulemtas veiksmas. Tai paprastai būna procesas, kurio metu žmogus išgyvena vis didėjantį stresą, emocinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį, o jo gebėjimas įveikti krizę vis mažėja. Šį procesą dažniausiai užbaigia koks nors įvykis ilgoje nesėkmių, stresinių įvykių grandinėje. Jaunų žmonių savižudybių priežastys ir rizikos veiksniai gali būti įvairūs – socialiniai, asmeniniai, psichologiniai, sveikatos ir kt. Pastaruoju metu virtuali erdvė, ypač interneto socialiniai tinklai tampa aktualiu jaunų žmonių savižudybių rizikos veiksniu. Jaunų žmonių savižudybės yra viena iš pagrindinių problemų, kurias spręsti reikia taikant efektyvias prevencijos priemones. Visuomenės informuotumo didinimas, savižudybės tabu laužymas ir švietimas, nukreiptas prieš vyraujančius mitus, galėtų padėti užkirsti kelią šiems tyčiniams sužalojimams. Visuomenei reikėtų suteikti daugiau informacijos, kaip atpažinti galimą savižudišką elgesį ir interpretuoti suicidinių minčių turinčio jaunuolio siunčiamus pagalbos ieškojimo, siekiamo palaikymo, žinios skleidimo ženklus. Svarbu kurti ir įgyvendinti išsamias nacionalines strategijas, kurios padėtų išvengti jaunimo savižudybių.Psichikos sveikatos stiprinimo programų įgyvendinimas ir savalaikės pagalbos paslaugų prieinamumo vaikystės laikotarpiu didinimas turi tapti prioritetine sveikatos politikos sritimi. [Iš leidinio]
ENLithuania has been one of the suicide leaders in Europe and in the world for several years. Suicide is one of the main causes of death in young people globally. Young people face many challenges that lead to changes in their behavior. The aim of the study was to analyze the suicide phenomenon in young people. A systematic review and analysis of scientific literature and documents were applied. Suicide is not a disease, but a desperate act of a young person who thinks there is no other way. Suicide is usually not a sudden act having a one cause, but a consequence of a process. A person experiences increasing stress, emotional pain, confusion of feelings and thoughts, so his ability to overcome a crisis is decreasing in this process. The pick of this process is usually some event in a long chain of failures and stressful events. Causes and risk factors of suicide in young people can be various, e.g. social, personal psychological, health, etc. Recently virtual space and online social networks have become an important risk factors of suicide in young people. Suicide in young people is one of the main problems to be addressed using effective preventive measures. Raising public awareness, breaking the taboos of suicide, and educating on prevailing myths could help prevent these intentional self-injuries. The public should be given more information on how to recognize possible suicidal behavior and interpret the signs sent by a young person overwhelmed with suicidal thoughts, i.e. signs of seeking help and support. It is important to develop and implement comprehensive national strategies to prevent youth suicide. Implementing mental health promotion programs and increasing access to care services in early childhood must become a priority in health policy. [From the publication]
- Deviantinis elgesys kaip socialine deviacija / Viačeslav Čigrin. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2012, 8, p. 78-96.
- Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis : disertacija / Said Dadašev. Vilnius, 2017. 1 pdf (201 p.).
- Vaikų ir jaunimo iki 20 m. savižudybės Lietuvoje 2010–2015 m / Lina Lekečinskaitė, Sigita Lesinskienė. Visuomenės sveikata. 2017, Nr. 2 (77), p. 74-80.
