LTNors demokratinio valdymo procesų analizei specialistai skyrė ir skiria nemažai dėmesio, tačiau administracinių struktūrų vietos demokratinėje sistemoje tyrimų atliekama nepakankamai. Žymiai išaugus viešojo sektoriaus veiklos, biurokratinio personalo kiekybinių ir kokybinių dimensijų vertinimui, organizacinių pokyčių struktūrinės analizės tyrimams skirta itin daug profesionalių ekspertų, teoretikų darbų. Tačiau ne itin dažnai minėta informacija buvo ir yra siejama su principiniais demokratijos aspektais. Žinoma, tai nereiškia, kad vadybos, administravimo, politikos mokslų specialistai nėra parengę demokratinių procesų vaidmens ir poveikio valdžios institucijų veiklai rekomendacijų ar nebandę apibendrinti valstybinio valdymo bruožų demokratijos principų plėtros kontekste. Esama nemažai bandymų pagrįsti administracinių valdžios institucijų svarbą legitimumo įtvirtinimui, kostitucionalizmo raidai ir kt. Kartu nepakankamai analizuojama ir apibendrinama demokratinių vertybių vieta ir vaidmuo viešajame administravime, administracinių institucijų ir struktūrų praktinėje veikloje, demokratinių vertybių, piliečių ir valdžios šakų santykiai. Šiandieninė viešojo valdymo organizacijų patirtis rodo, kad yra pakankamai suprasta teoriškai, pagrįsta praktinėje organizacijų veikloje ir politinėse struktūrose vienu iš svarbiausių determinuojančių pokyčių laikytina organizacinė elgsena arba biheivioristinis pradas organizuojant viešųjų organizacijų veiklą ir įtvirtinant demokratines vertybes viešojo valdymo praktikoje. Tai yra itin sudėtingas procesas, sąlygojamas organizacinių struktūrų formų įvairovės, kompleksiškumo lygmens, skirtingų organizacijų lygių, jų vietos, įgalinimų ir galimybių, tikslų ir prioritetų, išorinės aplinkos ir vidinių problemų, sprendimų, metodų ir procedūrų gamos ir įvairovės. [Iš straipsnio, p. 321]Reikšminiai žodžiai: Demokratinis valdymas; Biurokratija; Viešasis valdymas; Piliečių dalyvavimas; Democratic governance; Bureaucracy; Public administration; Citizen participation.