LTIstorija byloja, kad valstybės atsirasdavo ir nykdavo, plėtėsi jų geografija, keitėsi valstybių tipai, funkcijos ir jų savitarpio santykiai. Tačiau valstybė kaip žmonių gyvenimo integracijos forma išliko, o jų skaičius per XX amžių išaugo daugiau nei 5 kartus. 1946 m., tik susikūrus Jungtinių Tautų Organizacijai, valstybių buvo 74, o 2010 metų pradžioje pasaulį sudarė 1996 suverenios valstybės, kuriose gyvena apie 7 mlrd. žmonių. Ir tai dar ne galutinė riba. Futurologai prognozuoja, kad ir toliau valstybių daugės visuose kontinentuose. Potenciją sukurti valstybę turi apie 170 įvairių bendruomenių. Griūnant imperijoms, kolonijinės valstybės tapo suverenios. Apie kurios nors šiuolaikinės valstybės vaidmenį tarptautinėje sistemoje galima spręsti iš gyventojų skaičiaus, teritorijos ploto, tankumo, etniškumo, raštingumo bei kitų statistinių duomenų, nors statistika gali ir neteikti išsamaus vaizdo. Labai svarbus rodiklis - bendrasis visuomeninis produktas, tenkantis vienam gyventojui. Pasaulio lyderių susitikimo, kurį Jungtinės Tautos surengė 1999 m. rugsėjo mėnesį, deklaracijoje buvo žadamas geresnis gyvenimas milijardams žmonių. Deja, tai buvo labai ambicingi planai, kurių įgyvendinimą koregavo ekonomikos recesija, vidaus ir tarptautiniai konfliktai. Šiuolaikinėje valstybės, valdžios ir valdymo evoliucijoje, kurios esminis tikslas yra viešojo valdymo procesų tobulinimas, reikalaujantis iš valstybės, valdymo teoretikų gilesnio metodologinio pasirengimo konceptualizuojant viešųjų reformų, valstybės pertvarkos praktikos modelius, metodus ir procedūras bei nustatant ir prognozuojant pokyčių kryptis ir reformų įgyvendinimo vektorius. [Iš straipsnio, p. 281]Reikšminiai žodžiai: Viešoji politika; Viešasis valdymas; Valdžia; Demokratinis pliuralizmas; Socialinės valstybės teorija; Public policy; Public administration; Government; Democratic pluralism; Welfare state theory.