LTDisertacijoje analizuojamas edukologijos žinių virtimas novacijomis. Šios problemos išskirtinis bruožas ne tik didėjantis mokslo žinių panaudojimo poreikis, bet ir specifinis šalies bei paties edukologijos mokslo kontekstas, sąlygotas keleto įvykusių virsmų: paradigmos virsmo (iš mokymo į mokymosi) edukologijoje, šalies valdymo (tiksliau, buvusio totalitarinio režimo griūties) ir jo pasėkoje įvykusio doktorantūros studijų sistemos virsmo. Be to, šie procesai vyksta pasaulinių akademinių tyrimų sistemos pokyčių kontekste, kai grynai akademinius tyrimus keičia poakademiniai, disciplininius – tarpdisciplininiai. Kuriant edukologijos žinių virtimo novacijomis tyrimo metodologiją (kaip teorinį konstruktą), buvo atlikta išsami mokslinės literatūros analizė, leidusi išryškinti mokslo žinių sampratos problemiškumą, edukologijos žinių sampratos kontroversijas, jų kūrimo universitetuose (disertaciniuose tyrimuose) ypatumus, edukologijos žinių ir novacijų sampratų santykį, mokslo žinių virtimo novacijomis ypatumus. Disertaciniuose tyrimuose sukurtų edukologijos žinių virtimo novacijomis procesui nusakyti modifikuotas žinių ir novacijų procesų, vykstančių organizacijose, modelis. Sukurta edukologijos žinių virtimo novacijomis tyrimo metodologija remiasi mokslinės literatūros analizės pagrindu išskirtomis žinių turinio ir žinių virtimo novacijomis proceso charakteristikomis. Naudojantis šia metodologija atliktas empirinis tyrimas, padėjęs išryškinti disertaciniuose tyrimuose sukurtų edukologijos žinių virtimo novacijomis ypatumus transformacijas patiriančios šalies kontekste. [Iš leidinio]
ENThe dissertation analyses transformation of educological knowledge into innovations. The distinctive feature of this problem is not only the increasing need for use of scientific knowledge but also specific context of the country and the very educological science proper conditioned by a number of previous transformations: paradigm transformation (from teaching to learning) in educology, state governance (rather collapse of the former totalitarian regime) and the subsequent transformation of the system of postgraduate studies. Moreover, these processes are going on in the context of changes of global academic research systems where purely academic studies are replaced by post-academic ones and disciplinary ones – by interdisciplinary ones. Development of the research methodology of transformation of educological knowledge into innovations (as a theoretical construct) was based on comprehensive analysis of scientific literature which allowed highlighting the problematic nature of the concept of scientific knowledge, controversies of the concept of educological knowledge, peculiarities of its creation at universities (dissertation research), the relation of concepts of educological knowledge and innovations and peculiarities of transformation of scientific knowledge into innovations. To describe the process of transformation of educological knowledge into innovations created in dissertation research, a modified model of knowledge and notation processes going on in organizations is used. The developed research methodology of transformation of educological knowledge into innovations is based on characteristics of knowledge content and the process of knowledge transformation into innovations derived from analysis of scientific literature. An empirical study was carried out using this methodology which helped to highlight peculiarities of transformation of educological knowledge.