Dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms raiška neuniversitetinio aukštojo mokslo aspektu : disertacija

LTDisertacijoje analizuojama Lietuvos, kaip „vėluojančios“ šalies, neuniversitetinio aukštojo mokslo posistemės institucijos – kolegijos – dėstytojų racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms raiška. Kadangi Lietuvos aukštesniosios mokyklos, pereidamos į neuniversitetinio aukštojo mokslo sistemą, turėjo visapusiškai keisti savo misiją, o tuo pačiu struktūrą, ugdymo turinį, ypatingai daug pokyčių įvyko ir tebevyksta kolegijų dėstytojų veikloje. Jie turi visiškai kitaip projektuoti savo veiklą, kurioje ypač svarbus tampa jų santykis su vidinėmis ir išorinėmis žiniomis: iškyla būtinybė išmokti surasti, įgyti, įvertinti naujas žinias, inovacijas, pritaikyti ir panaudoti jas savo veikloje. Šiame procese dėstytojai, diegdami pedagogines inovacijas, turi būti joms racionaliai imlūs. Atlikta išsami mokslinės literatūros analizė leido pagrįsti dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms sampratą, nustatyti dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms veiklų vietą inovaciniame procese bei šių veiklų struktūrą, išskirti dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms lygmenis. Kuriant dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms tyrimo metodologiją, buvo remtasi nuoseklios transformuojamosios/ kaitos strategija, kurioje teorinė koncepcija yra esminis orientyras, o prioritetas teikiamas abiems – kiekybiniam ir kokybiniam – tyrimams. Pagrįsta dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms veiklų struktūra ir pasirinkta tyrimo strategija leido atskleisti dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms raišką. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyses institutions of the subsystem of non-university higher education of Lithuania as a “late” country – colleges and manifestations of teachers’ rational receptivity of pedagogical innovations. As higher education schools in Lithuania moving to the system of non-university higher education had to comprehensively change their mission and at the same time – the structure, particularly many changes also have taken and still take place in college teachers’ activities. They have to design their activities in a totally different manner which gives particular importance to their relations with internal and external knowledge: this gives rise to the need to find, acquire and evaluate new knowledge and innovations and to apply and use them in own activities. In this process, teachers implementing pedagogical innovations must be rationally receptive to them. Comprehensive analysis of scientific literature performed gave grounds to the concept of the teacher’s rational receptivity to pedagogical innovations, allowed identifying the place of the teacher’s rational receptivity to pedagogical innovations in innovation processes and the structure of these activities and identifying the levels of the teacher’s rational receptivity to pedagogical innovations. Development of the methodology of studying the teacher’s rational receptivity to pedagogical innovations was based on the strategy of consistent transformation change whose theoretical concept was the main guideline and priority was given to both quantitative and qualitative evaluation. The structure of activities of the teacher’s rational receptivity to pedagogical innovations is grounded and the research strategy selected allows revealing the manifestations of the teacher’s rational receptivity to pedagogical innovations.