O znaczeniu koncepcji kultury pamięci w badaniach miejskich (wileńskie studium przypadku)
- Apie atminties kultūros sampratos reikšmę miesto tyrimams (Vilniaus atvejo analizė)
- On the significance of the concept of memory culture in urban studies (a case study of Vilnius)
LTŠio straipsnio tikslas - pristatyti galimybes, kurias teikia atminties kultūros sąvoka tiriant miesto atmintį. Aprašomas tyrimo metodikos atvejis Vilniaus 1990-2018 m. pavyzdžiu. Atminties kultūros apibrėžtis, pasiūlyta vokiečių tyrinėtojo Ch. Cornelißeno, kuris šiuo terminu apibrėžia "istorinių įvykių, asmenybių ir procesų visų sąmoningos žmogaus atminties formų pagrindinę formaliąją sąvoką", įkvėpė sukurti tyrimo modelį, apimantį: daugiakalbį Vilniaus miesto diskursą (tekstų analizę); interviu su oficialaus ir alternatyvaus Vilniaus atminties diskurso atstovais analizę (žodinės istorijos pavyzdžių analizę); erdvinį praeities vaizdavimą (atminties laikmenų analizę). Toks įvairus šaltinių korpusas leis kuo tiksliau apibūdinti šiuolaikinio Vilniaus atminties kultūros fenomeną, taip pat praplės tyrimų ribas tikro tarpdiscipliniškumo link. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atminties kultūra; Literatūra kaip atminties terpė; Miesto diskurso tekstai; Atminties laikmenos; Transkultūriškumas; Performatyvus miestas; Miesto studijos; Memory culture; Literature as medium of memory; Texts of urban discourse; Carriers of memory; Transculturality; Performative city; Urban studies.
ENThis article aims to present the possibilities offered to urban studies by the concept of memory culture. The case study discussed is that of Vilnius in the 1990-2018 period. The definition put forward by C. Cornelißen, for whom memory culture is "the formal generic term for all possible forms of conscious human memory of historical events, personages and processes", inspired the creation of a research model encompassing: the multilingual urban discourse of Vilnius (analysis of texts), interviews with representatives of the official and alternative discourses of Vilnius' memory (analysis of oral histories), and spatial representations of the past (analysis of carriers of memory). This diversified corpus of sources will allow for as comprehensive as possible a description of the phenomenon that is present-day Vilnius' memory culture; it will also extend the boundaries of research towards true interdisciplinarity. [From the publication]
- Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje / Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014. 290 p.
- Mapping Vilnius : transitions of post-socialist urban spaces / edited by Felix Ackermann, Benjamin Cope, Miodrag Kuč. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016. 314 p. +.
- Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 309 p.
- O metodologii badań kultury pamięci miasta postsocjalistycznego (na przykładzie współczesnego Wilna) / Małgorzata Kasner. Slavistica Vilnensis. 2017, 62, p. 277-290.
- Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė / Irena Šutinienė. Lietuvos etnologija. 2008, 8 (17), p. 31-55.
- Vilnius archipelago: performative walks around this performative city / Małgorzata Kasner. Slavia Meridionalis. 2019, 19, pdf (18 p.).
- Wilno - Vilnius : polskie i litewskie reprezentacje miasta po roku 1990 / Marta Kowerko-Urbańczyk. Poznań : Wydawnictwo Nauka i Innowacje, 2016. 352 p.
