Aukštosios mokyklos dėstytojo edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykis : disertacija

LTDisertacijoje analizuojamas aukštosios mokyklos dėstytojo edukacinės kompetencijos, pagrįstos mokymosi paradigmos kontekste, ir jo mokymosi aplinkų santykis, kuris atskleidžiamas per dėstytojo reflektyvaus tyrinėjimo gebėjimus. Pastarieji, kaip esminiai edukacinės kompetencijos struktūroje, modeliuojami į keturis veiklos refleksijos lygius, kurie lemia dėstytojo mokymosi aplinkų identifikavimo ir panaudojimo kokybinius skirtumus. Pagrįsta aukštosios mokyklos dėstytojo edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykio tyrimo metodologija remiasi esminėmis dėstytojo edukacinės kompetencijos charakteristikomis, dėstytojo potencialių mokymosi aplinkų panaudojimo prielaidoms ir būdais bei dėstytojo naudojamais veiklos refleksijos lygiais. Atliktas empirinis tyrimas patvirtino, kad kiekvienas veiklos refleksijos lygis rodo skirtingą edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykio kokybę: sulig kiekvienu aukštesniu refleksijos lygiu atliekama gilesnė mokymosi aplinkų analizė, suteikianti dėstytojui galimybę aptikti vis naujas mokymosi veikloje ir iš veiklos galimybes, išauga dėstytojo identifikuojamų mokymosi aplinkų skaičius bei jų panaudojimo efektyvumas. Tyrimo rezultatai leido išryškinti aukštosios mokyklos dėstytojų edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykio ypatumus kiekvieno veiklos refleksijos lygio atveju bei skirtingų aukštųjų mokyklų tipų atvejais. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyses the higher education teacher’s educational competences based on the learning paradigm context and the relations of their learning environments revealed through the teacher’s capabilities of reflective research. The latter as an essential element in the educational competence structure are modelled at four levels of activity reflection which determine qualitative differences of identification and use of the teacher’s learning environments. The grounded methodology for studying the relation between the higher education teacher’s educational competence and learning environments is based on essential features of the teacher’s educational competence, prerequisites for and ways of use of potential learning environments of the teacher and activity reflection levels used by the teacher. The empirical study carried out has confirmed that every level of activity reflection shows different quality of relations between educational competences and learning environments: for each higher reflection level deeper analysis of learning environments is carried out providing the teacher with an opportunity to find still new opportunities for learning in and from activities and increasing the number and application efficiency of learning environments identified by the teacher. The study results allowed identifying peculiarities of the relation between the higher education teacher’s educational competences and learning environments for each activity reflection level and for different higher education school types.

• Educational and learning environments as a factor for socioeducational empowering of innovation / Palmira Jucevičienė. Socialiniai mokslai. 2008, Nr. 1 (59), p. 58-70.
• Edukacinės paradigmos virsmo įgalinimas Utenos kolegijoje: verslo vadybos programos atvejis.. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2004, Nr. 1, p. 46-55.
• Grįžtamoji informacija kaip studijų proceso tobulinimo veiksnys : studentų požiūris / Aida Norvilienė, Vaineta Juškienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 194-202.
• Koncepto "Edukacinė aplinka" kaita ir iššūkiai / Megana Pesse. Pedagogika. 2023, 151, 3, p. 52-69.
• Mokytojų savivaldaus mokymosi kompetencijų raiška besimokančioje mokykloje / Audronė Juodaitytė, Nida Kvedaraitė. Mokytojų ugdymas. 2010, Nr. 15, p. 80-94.
• Pedagogo kvalifikaciją teikiančių perkvalifikavimo studijų absolventų požiūris į dėstytojų veiklą / Lidija Ušeckienė, Rima Bakutytė. Pedagogika. 2013, 112, p. 121-127.
• Refleksija profesinėje socialinio darbuotojo veikloje / Leta Dromantienė, Valdonė Indrašienė, Justinas Sadauskas. Socialinis darbas. 2016, t. 14, Nr. 1, p. 6-20.
• Self-directed learning processes of pedagogical staff at school as a learning organization / Audronė Juodaitytė, Nida Kvedaraitė. Spring University. Changing education in a changing society. 2010, [1/2], p. 15-24.
• Socialinio darbo praktikos bendruomenėje organizavimas mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektu : studentų požiūris / Valdonė Indrašienė, Justinas Sadauskas. Socialinis darbas. 2013, t. 12, Nr. 2, p. 261-272.
• Studijų, grindžiamų skirtingomis edukacinėmis paradigmomis, kokybės vertinimo parametrai / Jūratė Valuckienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 274-285.
• Universitete dirbančio dėstytojo veiklos sritys ir jų charakteristikos / Vilma Šlentnerienė, Ilona Tandzegolskienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2008, Nr. 16, p. 98-116.
• Universiteto edukacinės aplinkos ir studento asmeninės mokymosi aplinkos sąveikos veiksniai naudojant saityną 2.0 / Gintarė Valinevičienė. Informacijos mokslai. 2013, t. 63, p. 91-112.
• Universiteto katedros organizacinės žinios, reikalingos studijų veiklai / Palmira Jucevičienė ir Gintarė Edintaitė. Socialiniai mokslai. 2010, Nr. 2 (68), p. 16-25.
• University and non-university teachers’ organizational learning / Gintare Edintaite. Socialiniai mokslai. 2012, Nr. 2 (76), p. 51-60.