LTŠio straipsnio objektas yra supranacionalinės ir nacionalinės teisinės nuostatos ir teismų jurisprudencija dėl administracinės diskrecijos ir jos teisėtumo vertinimo apimties, sprendžiant dėl teisės gauti informaciją ribojimų, susijusių su instituciniais interesais: nacionalinio saugumo, valstybės ir tarnybos paslapčių išimtimis, administracinių ir drausminių tyrimų informacijos ribojimu, neproporcinga administracine našta ir kitais vidinio pobūdžio atsisakymo teikti informaciją pagrindais10. Straipsnio tikslas – įvertinti minėtųjų teisės nuostatų ir jurisprudencijos pakankamumą ir nuoseklumą veiksmingam administracinės diskrecijos teisiniam ribojimui. Straipsnyje keliami uždaviniai: 1) išanalizuoti Lietuvos teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas, suponuojančias teisines administracinės diskrecijos ribas dėl instituciniais interesais pagrįstų prieigos prie informacijos ribojimo pagrindų taikymo, įvertinti šio teisinio reguliavimo trūkumus administracinės praktikos norminimo požiūriu; 2) išanalizuoti esmines supranacionalinės jurisprudencijos nuostatas dėl instituciniais interesais pagrįstų teisės į informaciją ribojimo pagrindų vertinimo, šios jurisprudencijos aktualius pokyčius ir vystymosi tendencijas; 3) išanalizuoti Lietuvos teismų praktiką dėl administracinės diskrecijos, ribojant teisę gauti informaciją remiantis instituciniais interesais, teisėtumo vertinimo, nustatyti teisminės kontrolės kriterijus ir ribas bei jų taikymo nuoseklumą ir pakankamumą. [Iš straipsnio, p. 216]