XXI amžiaus aukų teisių viktimologija
LTXXI a. viktimologija – tai mokslas apie aukas (turint omenyje visų pirma nusikalstamų veikų aukas) ir jų viktimizacijos procesus, tyrinėjanti ir teikianti žinių apie viktimizacijos priežastis (taip pat ir susijusias su pačių aukų elgesiu), pobūdį ir padarinius, siekiant: 1) sukurti veiksmingų prevencijos, reagavimo ir neigiamų padarinių mažinimo priemonių, 2) paskatinti aukas naudotis teisėmis ginant savo interesus ir visavertiškai dalyvauti šeimos, profesiniame ir visuomenės gyvenime. Viktimologija yra mokslas, glaudžiai susijęs su žmogaus teisėmis, todėl visų pirma laikytinas aukų teisių viktimologija. Naujasis amžius kelia šiai disciplinai nemažai iššūkių, susijusių ne tik su pavojingų kriminalinės viktimizacijos apraiškų, kaip antai tarptautinis terorizmas ir prekyba žmonėmis, daugėjimu, bet ir naujų reiškinių, ypač prisidedančių prie nusikalstamų apraiškų, atsiradimu. Karo konfliktai ir intensyvūs migracijos procesai – tai pirmųjų XXI a. dešimtmečių apraiškos. Akivaizdu, kad šios problemos turėtų būti aktualios ir viktimologijos tyrimams.Tikėtina, kad straipsnyje pateiktos įžvalgos paskatins tolesnę diskusiją apie vadinamąsias aukas ar tuos, kurie sugebėjo ištverti (angl. survivors). Reikėtų daugiau dėmesio skirti pačiai aukos sąvokai, pirmiausia – skirti dvi skirtingas situacijas: kai pačios aukos vengia pripažinimo aukomis ir nesikreipia į teisėsaugos institucijas, todėl negauna joms priklausančių paslaugų; kai realios aukos, kurios nori būti pripažintos aukomis, dėl įvairių priežasčių nesikreipia į teisėsaugos institucijas ir taip pat negauna reikiamos pagalbos, supratimo ir kompensacijos. Žinoma, aukos suvokimas viktimologijoje – tai ir psichologinio pobūdžio problema, juk daugumos visuomenės narių įsivaizdavimas apie idealią – silpną, bejėgę ir pažeidžiamą – auką visiškai prieštarauja tam, kaip kiekvienas asmuo įsivaizduoja pats save – stiprų, savarankišką ir valdantį situaciją. Taigi šios nesuderinamos charakteristikos perša poreikį keisti ir koreguoti vertybių sistemą, kad idealios aukos įsivaizdavimas labiau atitiktų realių aukų būseną. [Iš straipsnio, p. 192-193]
- Mediacijos galimybės baudžiamojoje justicijoje priėmus nuosprendį / Ilona Michailovič. Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje. Vilnius: Žara, 2017. P. 233-250.
- Pagalba moterims, patyrusioms intymaus partnerio smurtą: tarp teorijos ir realybės / Jolanta Malažinskienė, Natalija Mažeikienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2021, 28, p. 9-37.
