LTŽinių visuomenės iššūkiai, priimami politiniai švietimo sprendimai ir juos lydintys vadybiniai veiksmai įpareigoja pedagogus skatinti edukacinės paradigmos virsmą iš mokymo į mokymosi. Taigi turi iš esmės keistis pedagogų didaktinė kompetencija. Šiame disertaciniame darbe analizuojama pedagogų didaktinės kompetencijos raiška kintant edukacinei paradigmai, švietimo įstatyminė bazė, akcentuojanti edukacinės paradigmos kaitą. Disertaciniame darbe pagrįsta pedagogo didaktinės kompetencijos raiškos tyrimo metodologija, leidžia nustatyti mokykloje dirbančio pedagogo didaktinę kompetenciją. Šia metodologija gali naudotis švietimo politikai, švietimo institucijų vadovai, mokslininkai, siekiantys plėtoti tolimesnius didaktinės kompetencijos tyrimus. Surinkti reikšmingi empiriniai Lietuvos pedagogų didaktinės kompetencijos faktai gali būti reikšmingi švietimo politikams ir vadybininkams, pertvarkant Lietuvos pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Empirinis tyrimas leido nustatyti, jog Lietuvos pedagogų didaktinės kompetencijos raiška iš dalies atitinka švietimo politiniuose ir vadybiniuose sprendimuose užfiksuotą edukacinės paradigmos virsmą. Tai skatina gerinti kvalifikacijos tobulinimo programas, orientuojantis į mokymosi paradigmos sklaidą. Tyrimo rezultatai atveria galimybę kurti ir tobulinti mokytojams skirtas edukacines, mokymosi paradigmą akcentuojančias programas, ypatingą dėmesį kreipiant į tuos kritinius mokytojų didaktinės kompetencijos kritinius aspektus, kurie reikalauja tobulinimo, pvz.: žinios ir gebėjimai, reikalingi norint taikyti šiuolaikinius mokymosi metodus, refleksijos gebėjimai, savaiminio ir savivaldaus mokymosi nuostatos. [Iš leidinio]
ENChallenges of the knowledge society, political educational decisions made and related managerial actions oblige teachers to promote transformation of the educational paradigm from teaching to learning. So, didactic competence of teachers must change essentially. This dissertation analyses manifestations of teachers’ didactic competence given changes in the educational paradigm and legal acts in education and highlights the transformation of the educational paradigm. The dissertation cites grounds for the research methodology of the teacher’s didactic competence and allows identifying the didactic competence of school teachers. This methodology can be used by education politicians, managers of educational institutions, scholars seeking to continue further studies of didactic competence. The paper presents a collection of empirical facts of didactic competence of Lithuanian teachers which may be significant for education politicians and managers in reforming the system of training and professional development of Lithuanian teachers. Empirical study allows establishing that expressions of didactic competence of Lithuanian teachers partially match the transformation of the educational paradigm registered in political and managerial decisions. This encourages to improve professional development programmes orienting towards dissemination of the learning paradigm. The study results open an opportunity to create and improve educational programmes focusing on the learning paradigm for teachers particular attention being paid to critical aspects of teachers’ didactic competence which require improvement, e.g. knowledge and skills required to apply modern learning methods, reflection abilities, independent and self-managed learning attitudes.