LTStraipsnio tikslas - bandymas apibrėžti Elizos Orzeszkowos draugės Wilhelminos Zyndram-Kościałkowskos (1844-1926) autobiografinės refleksijos švietimo galimybių ir perspektyvų pobūdį, specifiką ir prasmės apimtį. Autorius remiasi Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje sukauptais rašytojos ir kritikės rankraščiais. Tyrimo esmė - klausimas, kaip Kościałkowska apibrėžia ugdymo galimybes ir perspektyvas, kaip jų apmąstymas tampa esminiu bendruomenės, kurios neatskiriama dalimi jaučiasi autorė, intelektinės tapatybės apibrėžimo ir diagnozavimo būdu. Straipsnis suskirstytas į kelias svarbiausias problemines temas, sutelktas apie švietimą Vilniaus universitete, Vilniaus Alma Mater kūrėjų asmenybes, Elizos Orzeszkowos edukacinės ir propedeutinės veiklos apmąstymą, rusinimo įtaką švietimui Rusijos užgrobtuose kraštuose, memorandumų dėl švietimo vaidmenį, valstybės galybės sampratą ir kalbos, nacionalinę ir intelektualinę bendruomenę vienijančios priemonės ir kodo, svarbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Wilhelmina Zyndram-Kościałkowska; Eliza Orzeszkowa; Rusinimas; Švietimas; Autobiografinė refleksija; Wilhelmina Zyndram-Kościałkowska; Eliza Orzeszkowa; Russification; Education; Autobiographical reflection.
ENThe aim of the article is an attempt to define the nature and specificity of opportunities and perspectives of education in the autobiographical reflection of Wilhelmina Zyndram-Kościałkowska (1844-1926), who was a friend of Eliza Orzeszkowa. The author uses the manuscripts of the writer collected in the Lithuanian State Historical Archives in Vilnius. The essence of the research is the question - how Kościałkowska defines the opportunities and perspectives of education. The reflection on them becomes the fundamental way of defining and diagnosing the intellectual identity of the community, of which Kościałkowska feels an integral part. The article is divided into several most important issues focused on education within the walls of Vilnius University, the founding fathers of Vilnius Alma Mater, reflection on the educational activities of Eliza Orzeszkowa, the impact of russification on education in the territories annexed by Russia, the role of memoranda on education, the concept of superpowerhood as well as the importance of language as a tool and code integrating the national and intellectual community. [From the publication]