LTStraipsnyje siekiama parodyti, kaip Adomas Mickevičius, epochos fenomenas, pamažu įgijo kalbinę kompetenciją. Straipsnio tikslas - pristatyti daugelio socialinių aplinkų, kuriose lankėsi poetas, keliaudamas po daugelį šalių, politinius santykius ir kultūrines tradicijas. Taip pat svarbus dalykas - parodyti vis kitų kalbų, kurias išmoko mūsų dainius, XIX amžiaus eruditas ir genijus, naudingumą. Tai, kad įvaldė vienuolika užsienio kalbų, neskaitant gimtosios lenkų kalbos, ir kai kurias vartojo, kad ir pagrindiniu lygmeniu, tik bendravimo tikslams, tikrai gali kelti susižavėjimą net būsimoms kartoms. Taigi šiuo požiūriu Adomas Mickevičius vis dar atsiskleidžia kaip nepralenkiamas autoritetas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Užsienio kalbos; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Daugiakalbystė; Kelionės; Foreign languages; University of Vilnius; Multilingualism; Journey.
ENThis article aims to show multi-stage acquisition of linguistic competence by Adam Mickiewicz as a phenomenon of his era. It is also intended to bring closer political relations and cultural traditions of numerous environments, among which the poet stayed during his travels around multiple countries. It will also be important to show the usefulness of subsequent languages that our bard faced as an erudite and genius of the nineteenth century. Mastery of 11 foreign languages, apart from Polish as a mother tongue, including some used only for communication purposes, even at the basic level, can certainly raise admiration, also among posterity. In this respect, therefore, Adam Mickiewicz still appears to be an unsurpassed authority. [From the publication]