LTXIX amžiaus pradžioje Vilnius ir Polockas buvo vieninteliai miestai senosios LDK teritorijoje, kuriuose gyvavo lenkų laikraščiai, leidyklos, teatras ir aukštosios mokyklos. Vilniaus kultūrinis centras buvo besišviečiantis bei liberalus. Tuo tarpu Polocko idėjinį klimatą kūrė jėzuitai, nors tuo metu popiežius panaikino ordiną, tačiau Rusijos teritorijoje jis veikė. Autorius, paryškindamas kylančius dviejų centrų skirtumus, taip pat atkreipia dėmesį į tuo laikotarpiu Vilniuje išleistus Antano Strazdo lietuviškus eilėraščius ir Vilniaus filomatų bendruomenei priklaususio Jono Čečiotos (Jan Czeczot) parašytas baltarusiškas eiles. Autorius apmąsto ir tai, kokią įtaką Polocko centras turėjo Jono Barščevskio, vėliau tapusio pagrindiniu lenkų ir baltarusių literatūrinio paribio atstovu, kūrybinei veiklai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Polockas; Švietimas; Jėzuitai; Baltarusių folkloras; Vilnius; Polock; Enlightenment; Jesuits; Byelorussian folklore.
ENAt the beginning of 19th century Vilnius and Polock were the only towns on the territory of the former Grand Duchy of Lithuania in which Polish publications, newspapers, theatres and high schools existed. Enlightenment ideas and liberal trends played an important part in the Vilnius community. On the contrary, ideological climate in Polock was created by Jesuits - the order dissolved by the Pope, but existing in the Russian territory. The Author indicates the differences between these two communities and also draws attention to Lithuanian poems written in Vilnius by Antanas Strazdas and Byelorussian poems written there in the Philomaths community by Jan Czeczot. He also considers how big was the influence of Polock environment on the literary activities and attitude of Jan Barszczewski, a student of Polock college and future leading representative of Polish-Byelorussian literary borderland. [From the publication]