LTFelikso Bajoro viduriniojo kūrybos laikotarpio muzikos pasaulis dažnam klausytojui yra vidujai artimas, savas: jame ypatingu būdu atsiveria intuityviai suvokta lietuviška dvasia. Kompozitoriaus muzika nėra stilizuota, įmantri, o jos šiuolaikiškumas - viršmodernus, tam tyčia sugalvotas. Vaizdai joje - sutaurinti, betarpiški, natūraliai keičia vieni kitus, įsiliedami į folklorizuotas ar joms artimas originalias raiškos formas. Klausaisi tos Bajoro muzikos ir jauti joje kažką iš M. Mažvydo ar K. Donelaičio raštų, kažką maironiško, vaižgantiško... Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Maskvos nurodymu, siekiant pagarsinti komunizmo "laimėjimus" Lietuvoje, buvo paskelbtas oratorijų konkursas. Jame dalyvavo ir Bajoras. Bet šis kompozitorius garsino ne sovietines "pergales": drauge su poetu Jonu Strielkūnu, lyg anais laikais V. Kudirka, jis prakalbino prisikėlimo Varpq. Taip 1980 metais buvo sukurta oratorija "Varpo kėlimas" - pirmoji Bajoro kūryboje, o ir poeto dvasingieji posmai dar niekada nebuvo buvę sutelkti į vieną didingiausių muzikos žanrų. [Iš straipsnio, p. 172]Reikšminiai žodžiai: Feliksas Bajoras; Kompozitoriai; Oratorijos; Feliksas Bajoras; Composers; Oratorios.