"Auki auki, žalias beržas". Liaudies daina Felikso Bajoro vokaliniuose cikluose
LTViena svarbiausių - jei ne pagrindinė - Felikso Bajoro kūrybos dominančių - jos tautinis savitumas. Tai nėra vien tik intuityviai juntamas, sunkiai žodžiais apibūdinamas muzikos bruožas, bet visų pirma kompozitoriaus sąmoningos nuostatos, jo kūrybinių siekių išraiška. Apie anksti susiklosčiusias ir tvirtai nusistovėjusias pažiūras į muzikos tautinį savitumą, galimus būdus jį išryškinti geriausiai liudija Bajoro vieši pasisakymai - negausūs jo paties skirtingais gyvenimo laikotarpiais rašyti tekstai, gerokai gausesni interviu. Savo pažiūras kompozitorius yra išdėstęs glaustai, aforistiškai, bet vienprasmiškai. "Nepaskęsti svetimų krypčių sraute, o kurti savo mokyklą - kiekvienos savarankiškos kultūros natūralus tikslas". Bajorui nuo seno buvo aišku ir kur ieškoti rakto į šią tautinę mokyklą. Tautos pasaulėjauta natūraliausiai, esmingiausiai atsiskleidžia liaudies kūryboje; tad į ją pirmiausia ir būtina atsisukti savito stiliaus ieškantiems kompozitoriams; "Turime kurti savo stilių, išplaukiantį iš nepanaudotų liaudies muzikos charakterio ypatybių". Pačiam Bajorui liaudies muzikos stichija buvo nuo mažens artima. Su liaudies dainų melodijomis jis pirmiausia susipažino ne iš folklorinių rinkinių, bet iš savo motinos, aukštaičių krašto liaudies dainininkės, lūpų. O jau paskui, studijuojant kompoziciją Lietuvos konservatorijoje (prof. J. Juzeliūno klasėje) bei savarankiško kūrybinio darbo metais, atėjo eilė ir sąmoningam folkloro tyrinėjimui. [Iš straipsnio, p. 159]Reikšminiai žodžiai: Feliksas Bajoras; Kompozitoriai; Liaudies dainos; Feliksas Bajoras; Composers; Folk songs.
