LTDaugelis lietuvių kompozitorių modernizuodami savo kalbą daugiausia dėmesio skyrė naujų garsų aukščio koordinavimo metodų paieškoms. Dabar, jau is tam tikros laiko perspektyvos žiūrėdami į septinto ir vėlesnių dešimtmečių kūrybos visumą, matome, jog originaliu braižu pasižymintys ryškiausi kompozitoriai - Bronius Kutavičius, Osvaldas Balakauskas, Vytautas Barkauskas, Algirdas Martinaitis, Onutė Narbutaitė, Vidmantas Bartulis, Mindaugas Urbaitis, Rytis Mažulis, Ričardas Kabelis ir kiti neatsitiktinai tiek daug dėmesio skyrė garsų trukmių santykiams, ritmo sistemų kūrimui. Felikso Bajoro kūryba, atstovaudama savitam šiuolaikiškam lietuvių muzikos "dialektui", nenutraukusiam ryšių su folkloro tradicija, taip pat yra be galo turtinga ritmo požiūriu. Joje galime rasti dėkingų pavyzdžių iliustruoti daugeliui šiuolaikinei muzikai būdingų savybių. Taip galime kalbėti apie improvizaciškumą, variantiškumą, ritmo aleatoriką, savitą monodinės ir polifoninės tradicijų susipynimą bei daugelį kitų smulkesnių dalykų. [Iš straipsnio, p. 99]Reikšminiai žodžiai: Feliksas Bajoras; Kompozitoriai; Sutartinės; Feliksas Bajoras; Composers; Sutartinės.