Sąjūdžio plėtra už didmiesčių ribų
LTSkyriuje siekiama nuodugniai atskleisti, kokią reikšmę turėjo savaimios visuomenės tinklai Sąjūdžio plėtrai arba, jei Sąjūdis provincijoje kūrėsi kitokiu pagrindu, kokie kiti mechanizmai padėjo suburti žmones bendram veiksmui. Skyriuje siekiama patikrinti V. Sirutavičiaus ir K. Bartkevičiaus iškeltą hipotezę, jog Sąjūdis provincijoje plito dviem pagrindiniais būdais - "iš viršaus", t. y. respublikinės iniciatyvinės grupės narių pastangomis, ir "iš apačios" - per perestroikos metais atsiradusius ikisąjūdinius tinklus. Be to, tiriama kitų savaimios visuomenės dėmenų - Bažnyčios, pogrindinių tinklų, tremtinių ir politinių kalinių galima įtaka Sąjūdžio plėtrai. Rajoninių tinklų analizei atlikti reikalingi išsamūs duomenys apie Sąjūdžio pirmeivių socialinius ryšius, o jų neįmanoma surinkti pasinaudojant vien archyvine medžiaga, vietos Sąjūdžio spauda ar pavienių narių prisiminimais. Todėl buvo nutarta, apsiribojus trijų rajonų analize, surengti mokslines ekspedicijas, per kurias būtų apklausta kuo daugiau Sąjūdžio iniciatorių ir aktyviausių dalyvių tame mieste ir rajone. Tyrimui pasirinkti trys rajonai - Ukmergės, Šiaulių (su rajono centru Kuršėnais) ir Pasvalio. Atliekant lyginamąją šių rajonų analizę, buvo siekiama patikrinti, ar Sąjūdžio grupės anksčiau įsikūrė tose vietovėse, kur egzistavo stipresni savaimios visuomenės tinklai, todėl rajonus pasirinkome pagal Sąjūdžio grupės įsikūrimo juose laiką. [Iš straipsnio, p. 375-376]Reikšminiai žodžiai: Sąjūdis; Sąjūdžio plėtra; Savaimios visuomenės tinklai; Didmiesčiai; Sajudis; Sajudis development; Self-public networks; Cities.
