Kultūrinio nerimastingumo židiniai ir Sąjūdžio ištakos Klaipėdoje
LTKas subūrė tuos žmones, kurie kūrė Sąjūdį Klaipėdoje? Kodėl kaip tik jie tapo klaipėdietiško Sąjūdžio simboliais? Koks socialinis kontekstas suaktyvino konkrečius asmenis ir suteikė jiems tų socialinių galių, kurių stigo kitiems? Atsakydami į šiuos klausimus, patys sąjūdininkai dažniausiai teigia, kad paskata buvo nuo seno puoselėtas patriotinis jausmas ir Lietuvos nepriklausomybės siekis, suformuotas biografinės patirties ar asmeninės šeimos istorijos. Kartais šis jausmas prilyginamas mistinei ar transcendentinei meilei, kurios ištakų ir poveikio neįmanoma racionaliai paaiškinti ir suvokti. Sąjūdininkai sako, kad jie tiesiog atėjo į Sąjūdį; tai buvo individualus sprendimas. Bet tokiais pasakojimais atsiribojama nuo materialios socialinės tikrovės, kuri leido šį sprendimą padaryti, mat atsiduodama vien abstrakčių idėjų pasauliui. Tokia vaga plėtojamas naratyvas virsta natūralios įvykių eigos paaiškinimo schema, nes tik idėjos ir asmeninis santykis su jomis leidžia individualizuoti veiksmą, paversti jį ne tik svarbiu biografijos įvykiu, bet ir reikšmingu istorijos faktu. [Iš straipsnio, p. 345]Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Sąjūdis; Sąjūdžio ištakos; Judėjimai; Klaipeda; Sajudis; Sajudis origins; Movements.
