Nepažinta Sąjūdžio pramotė: savaimi visuomenė Sąjūdžio gimimo istorijoje
LTSkyriuje prieiname prie esminio knygos klausimo - kaip sovietinio režimo sąlygomis galėjo atsirasti Sąjūdis. Kokioje socialinėje terpėje jis kilo - gana galingos savaimios visuomenės, pradedančios bręsti pilietinės visuomenės ar paties režimo sukurtuose socialiniuose tinkluose? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus nei istorikams, nei patiems įvykių liudininkams. Tradiciškai istoriografijoje apie Sąjūdį pradedama pasakoti arba nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvos laisvės lygos organizuoto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo, arba nuo 1988 m. balandžio 20 d., kai A.Juozaitis perskaitė garsiąją paskaitą "Politinė kultūra ir Lietuva", arba nuo 1988 m. birželio 2 d., kai Verkių rūmuose įvyko diskusija "Ar įveiksime biurokratiją", nes tuomet buvo viešai paskelbta apie rytoj vyksiantį Liaudies fronto įkūrimą. Alfredas Erichas Sennas apie Sąjūdžio atsiradimą pradeda pasakoti nuo 1988 m. kovą rašytojų paskelbto pareiškimo, smerkiančio ekologinę valdžios politiką, R. Ozolas - nuo 1988 m. gegužės mėn. 23 d. sukurtos komisijos naujai LTSR Konstitucijai rengti. V. Čepaitis savo Sąjūdžio istoriją pradeda nuo Dobužinskio namo Tilto g. gelbėjimo akcijos. Visi šie įvykiai tikrai buvo labai reikšmingi. Tačiau kur ir kada šioje įvykių grandinėje įvyko lemiamas persilaužimas? Kieno iniciatyva iš tiesų buvo įkurtas Sąjūdis? Kodėl jo branduolyje - 1988 m. birželio 3 d. sukurtoje iniciatyvinėje grupėje - atsidūrė kaip tik tie, o ne kiti žmonės? Ką šioje istorijoje lėmė mūsų nagrinėjami savaimios visuomenės tinklai?. [Iš straipsnio, p. 271-272]Reikšminiai žodžiai: Sąjūdis; Savaimi visuomenė; Sąjūdžio priešistorė; Sajudis; Society itself; Sajudis prehistory.
