Tėvų išgyvenimai ir lūkesčiai po vaiko parasuicido

LTBandymas žudytis paveikia ne tik bandantį žudytis, tačiau ir jo šeimą, jį supančius žmones. Pastarieji išgyvena netekčiai būdingas gedėjimo stadijas. Tėvų išgyvenimus galima skirstyti į psichologinius (baimė, šokas, panika ir kt.) ir fizinius (galvos skausmas, silpnumas, pykinimas ir kt.) pojūčius. Tyrimo metu tėvai išsakė lūkesčius, susijusius su nepakankama sveikatos priežiūros specialistų teikiama informacija, netaktišku bendravimu, psichosocialine ir finansine pagalba tėvams ir visai šeimai. Tėvai tikisi, kad pasikeis visuomenės požiūris į psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Šį stigmatizuotą požiūrį galėtų mažinti ar visai panaikinti visuomenės švietimas apie psichikos sutrikimus, bendravimo ypatumus su psichikos sutrikimais sergančiais bei būdus, kaip suteikti pagalbą šiems asmenims. Tėvai norėtų, kad ugdymo specialistai mokėtų atpažinti savižudybės riziką, mokėtų spręsti susidariusias problemas ir su tėvais, ir su riziką turinčiais vaikais. Tyrimo metodika. Šiam darbui atlikti buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas, buvo atliekamas pusiau struktūruotas, individualus interviu. Tyrimui pasirinkti tėvai, kurių vaikai yra po parasuicido ir tyrimo metu gydėsi psichiatrijos skyriuje. Gauti tyrimo duomenys analizuojami turinio dedukcinės kokybės analizės metodu. Tyrimo tikslas – išanalizuoti tėvų išgyvenimus ir lūkesčius po vaiko parasuicido. Tyrimo klausimai: 1) kokie tėvų išgyvenimai po vaiko parasuicido? 2) kokie tėvų lūkesčiai po vaiko parasuicido?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tėvai ir vaikai; Suicidas; Parasuicidas; Išgyvenimai; Lūkesčiai; Parents and children; Suicide; Parasuicide; Experiences; Expectations.

ENAttempted suicide affects not only the person trying to commit suicide, but also his family and the people around him. The latter go through the stages of mourning characteristic of loss. Parents’ experiences can be divided into psychological (fear, shock, panic, etc.) and physical (headache, weakness, nausea, etc.) sensations. Parents, during the study, expressed expectations regarding the lack of information provided by health care professionals, tactless communication, and psychosocial and financial assistance not only to parents but to the whole family. Parents expect a change in public attitudes towards people with mental disorders. This stigmatized approach could be reduced or eliminated by educating the public about mental disorders, the peculiarities of communication with people with mental disorders, and ways to aid these people. Parents want educators to be able to recognize the risk of suicide, to be able to solve problems with both parents and children at risk. The aim of the study: To analyse the parents’ experiences and expectations after the child’s parasuicide. Research method. For this work, the method of qualitative research was chosen, and a semi-structured, individual interview was conducted. Parents whose children were after parasuicide and were treated at the Psychiatric Clinic during the study were selected for the study. The obtained research data was analysed by the method of content deductive quality analysis. Research questions: 1. What are the parents’ experiences after the child’s parasuicide? 2. What are the parents’ expectations after the child’s parasuicide?. [From the publication]