Filosofai - Sąjūdžio ideologai

LTFilosofai buvo viena aktyviausių ikisąjūdinės visuomenės grupių, turėjusių tiesioginės įtakos Sąjūdžiui įsikurti. Šeši filosofai - Bronislovas Genzelis, Arvydas Juozaitis, Bronislovas Kuzmickas,Jokūbas Minkevičius (1921-1996), Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas - buvo išrinkti į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę, vėliau į Sąjūdžio Seimo tarybą. Po 1990 m. keturi iš jų - Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, B. Kuzmickas - Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas, o R. Ozolas - atkurtos valstybės pirmosios Vyriausybės vicepremjeras. Šiame skyriuje siekiama atsakyti į du klausimus: pirma, kodėl filosofai tapo viena iš gyvybingiausių socialinių grupių, antra, kokios filosofų svarstytos idėjos turėjo išliekamosios vertės ir vėliau tapo Sąjūdžio ideologijos pagrindu? Remiamasi prielaida, kad filosofija Lietuvoje buvo ta humanitarinės kultūros sritis, kuri perėmė prieškario Lietuvos kultūrinį palikimą, o kartu ir visą Vakarų mąstymo tradiciją, dėl to filosofijos atgimimas Lietuvoje vyko kur kas anksčiau ir sparčiau už kitų kultūros sričių atgimimą. Tekste remiamasi per tyrimo laiką atliktais interviu (su B. Genzeliu, A. Juozaičiu, B- Kuzmicku, R. Ozolu, V. Radžvilu ir kt.), Lietuvos filosofų publikuotais ir nepublikuotais dienoraščiais ir atsiminimais, Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomais signatarų B- Genzelio, B. Kuzmicko, S. Pečeliūno ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais "Žinijos" draugijos valdybos dokumentais, filosofų ir istorikų tyrinėjimais, to meto spauda. [Iš straipsnio, p. 163]Reikšminiai žodžiai: Filosofai; Sąjūdis; Ikisąjūdinės visuomenės grupės; Philosophers; Sajudis; Pre-Sajudis society groups.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History