Tinklaveika mokslininkų aplinkoje: tarp oficialių sovietmečio procesų ir alternatyvių požiūrių
LTMokslininkų veikla iš dalies sutapo su menininkų veikla, o tiksliųjų mokslų specialistų - ir su gamybinių sričių darbuotojų. Tačiau svarbu pažymėti, jog mokslininkai - per mokslo įstaigas ir tuometinę švietimo sistemą - buvo labiau į oficialius procesus įtraukta grupė nei menininkai. Tam tikros situacijos liudija, kad sovietinėje sistemoje daliai talentingų kultūrininkų idėjiniai ribojimai ir gana nelanksti planinė sistema, nustatyti teoriniai ir metodologiniai varžtai trukdė profesionaliai pasireikšti, jie išgyvendavo "neišsakytos minties" ar "nepakankamai panaudojamos kompetencijos" nepatogumą. Neatsitiktinai sociologas A. Gouldneris savo teorijoje apie universalią intelektualų klase, apimančią ir techninių, ir humanitarinių sričių atstovus, teigia, kad socializmo sąlygomis jie savo turima kompetencija siekė ir neretai pajėgdavo daryti įtaką oficialiems procesams, tačiau rinkos sąlygomis orientuodamiesi į profesionalumo raišką jie gali neblogai prisitaikyti prie socialinės-ekonominės situacijos ir kartu susikurti erdvę didesniam autonomiškumui. Toliau plėtojant šiuos pastebėjimus ir sutelkiant dėmesį į realiojo socializmo laikais vykusią sistemos eroziją ir į planinės ekonomikos trūkumus, galima teigti, kad menininkų nuostata žvelgti u i status quo ribų turėjo tendenciją dar labiau sustiprėti, jie galėjo sukurti skirtingų variacijų interpretuodami esamus reikalavimus - nuo taikomos praktikos iki siūlymų. Kalbėdamas apie sovietmečio veikėjus, politologas A. Štromas irgi pabrėžia kompetencijos aspektą ir išskiria technokratų liniją, kuri iš esmės būna abejinga ideologijai ir yra linkusi pirmiausia remtis kompetencija, be to, gali pritapti ir prie kitos santvarkos. [Iš straipsnio, p. 132]Reikšminiai žodžiai: Mokslininkų veikla; Tinklaveika; Mokslų akademija; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Sovietmetis; Sąjūdis; Activities of researchers; Networking; Academy of Sciences; Soviet era; Sajudis.
